Dokumentai, kurių datos apima laikotarpį nuo šių metų kovo iki liepos, sprendžiant iš visko, yra autentiški. Dalis asmenų, figūravusių susirašinėjime, patvirtino žurnalistams detales, ir niekas nesuabejojo dokumentų tikrumu, nors kai kurie neigė turintys kokių nors reikalų su Sirijos režimu.
Sankcijos – beprasmės
Rugpjūčio pradžioje Maskvoje jau spėjo apsilankyti Sirijos delegacija, kurios sudėtyje buvo naftos ir finansų ministrai. Kalbėdamas apie šį vizitą, Sirijos vicepremjeras Qadri Jamilis rugpjūčio 3 d. pareiškė, kad Maskva ir Damaskas susitarė dėl Rusijoje perdirbtos naftos tiekimo į Siriją mainais į Sirijos naftos žaliavą artimiausiu metu.
Pasak jo, „vienašalės neteisėtos Vakarų šalių sankcijos Sirijai“ daro neigiamą poveikį šalies ekonomikai. Jau justi ir naftos, ir naftos produktų, mazuto bei dujų stygius. „Tai neteisėtos sankcijos, ir Rusija prisiėmė užduotį padėti Sirijos ekonomikai dabartinėmis aplinkybėmis“, – sakė jis.
„The Wall Street Journal“ nuomone, gauti dokumentai papildomai paaiškina, kodėl Vakarų šalims taip sunku rasti veiksmingas sankcijas prieš Sirijos režimą: kol jis palaiko glaudžius diplomatinius ir ekonominius ryšius su Rusija, tai faktiškai neįmanoma.
Laiškų autoriai iš Rusijos siūlo pakeisti Sirijos įstatymus, kad būtų galima sukurti lengvatinių mokesčių bendroves ir per jas daryti verslą. „Rusijoje ir Malaizijoje kuriamos lengvatinių mokesčių kompanijos, Rusijos bankuose aktyvinamos sąskaitos eurais ir rubliais – tai bus parengta iki liepos 5 d. Po to mes galėsime lengvai gauti užmokestį už mūsų naftą ir patys sumokėti už importą. Mes pabrėžiame, kad visoms susijusioms šalims būtina griežtai laikytis slaptumo, kad apie šias kompanijas nesužinotų Europos Sąjunga ir JAV ir neįtrauktų jų į savo sankcijų sąrašą“, – rašoma viename dokumentų.
Laiškai buvo adresuoti ir premjerui Riyadui Hijabui, kuris prieš savaitę pabėgo į Jordaniją, atsiribojęs nuo „teroristinio režimo“ ir pareiškęs palaikymą Sirijos opozicijai.
Įsivėlęs ir „Gazprom“
Patvirtinimo, kad šie pasiūlymai buvo priimti, laiškuose nėra, taip pat nėra bankų ir kompanijų pavadinimų. Tačiau kituose dokumentuose visa tai yra. Remdamasis jais „The Wall Street Journal“ praneša, kad Sirija ruošėsi bendradarbiauti su „Gazprombank“ – Rusijos dujų monopolininko „Gazprom“ kreditiniu filialu, taip pat su Maskvos banku „Novikombank“.
Sutarties pavyzdyje, Sirijos naftos kompanijos „Sytrol“ vasarį išsiųstame galimiems naftos pirkėjams po to, kai JAV ir ES pritaikė dalį sankcijų, buvo įvardintas „Gazprombank“ – kaip finansinė organizacija, per kurią galima mokėti už naftos žaliavą.
Vienas dokumentų liudija, kad kovą Sirijos centrinio banko atstovai buvo atvykę į Maskvą ir susitiko su „Gazprombank“ vadovybe siekdami sutvirtinti dalykinius ryšius ir patobulinti elektroninius pinigų pervedimus. „Gazprombank“ žurnalistams neatsakė į klausimą apie dokumentų autentiškumą. Jo atstovai pareiškė, kad bankas turėjo tik „korespondencinių ryšių“ su Sirijos centriniu banku prieš JAV ir ES įvedant sankcijas.
Birželio mėnesio susirašinėjime tarp „Sytrol“ ir nedidelės Dubajuje esančios naftos prekybos kompanijos buvo paminėtas Maskvos bankas „Novikombank“ kaip „Sytrol“ „vykdomasis bankas“, per kurį įmonė galėtų pervesti pinigus Sirijos vyriausybei. O „Novikombank“ vadovauja „buvęs KGB karininkas ir buvęs prezidento Vladimiro Putino kolega“.
Pavardė nenurodoma, tačiau Rusijos portalo newsru.com žurnalistai tvirtina, kad tai yra Sergejus Čemezovas.
„The Wall Street Journal“ pažymi, kad vienas pagrindinių logistikos sunkumų, susijusių su sankcijomis, buvo naftos transportavimas pirkėjams. Slapti dokumentai rodo, kad „Sirijos naftos žaliavos pirkėjai iš Rusijos planavo ją pumpuoti Juodojoje jūroje į tanklaivius, išsinuomotus iš Singapūro“.
Sirija nėra pasaulinės svarbos naftos gamintoja. „360 tūkstančių barelių naftos žaliavos per dieną sudaro mažiau nei 1 proc. pasaulinės gamybos. Bet naftos pardavimas yra vienas paskutinių prezidento Basharo al-Assado užsienio valiutos šaltinių“, – teigia „The Wall Street Journal“.
