Šią su nepriekaištingu britišku akcentu kalbančią baltaodę moterį būtų galima palaikyti paprasta turiste. Mandagi šypsena, nerūpestingas juokas ir kuprinė. O joje – bomba. Toks košmaras gali laukti britų pareigūnų, ieškančių Samanthos Lewthwaite.
Šeštadienį Londono Haid Parko rytiniame pakraštyje, prie neseniai įrengto itin šiuolaikiško monumento teroro aukoms, vyko kukli atminimo ceremonija.
Prie 52-ų plieninių stulpų padėta gėlių ir uždegta žvakučių.
Taip 52 žuvusiųjų ir 700 sužeistųjų artimieji pagerbė lygiai prieš 7 metus – 2005-ųjų liepos 7-ąją – šalies sostinę sukrėtusių keturių grupuotės „Al Qaeda” išpuolių metro vagonuose ir autobuse aukas.
Net ir praėjus 7 metams po didžiausio Jungtinės Karalystės istorijoje teroro akto, kurį britai trumpai vadina tiesiog „7/7”, daugeliui žuvusiųjų šeimų ar sužeistųjų ši data išlieka kraujuojančia žaizda.
Bet šiemet artimųjų skausmą dar labiau paaštrino pranešimai apie sunkiai suvokiamą britų policijos aplaidumą, kuris, labai tikėtina, vos prieš kelias savaites nusinešė naujų nekaltų gyvybių. Tik jau ne Jungtinėje Karalystėje, o Rytų Afrikoje.
Policijos pareigūnų Kenijoje ir Tanzanijoje akiratyje atsidūrė ten su padirbtu pasu besislapstanti 28 metų baltaodė britė S. Lewthwaite. Ji gali kelti grėsmę net artėjančioms Londono olimpinėms žaidynėms.
Išpuolius organizavo britė?
Į islamą atsivertusi ir musulmonišką Asmantaros Sherafiyahos vardą priėmusi moteris yra įtariama dalyvavimu finansuojant ir rengiant „Al Qaeda” antrinės organizacijos „Al Shabaab” teroro aktus Rytų Afrikoje.
Vienas tokių išpuolių įvykdytas birželio pabaigoje, kai Mombasos sporto bare sprogo granata. Trys futbolo rungtynes stebėję žiūrovai žuvo, dar keliasdešimt buvo sužeista.
Praėjusį savaitgalį „Al Shabaab” įvykdė dar vieną išpuolį Rytų Kenijos Garisos mieste – užpultos dvi krikščionių bažnyčios, nužudyta 18 tikinčiųjų, dar keliasdešimt sužeista.
Tarp aukų ir sužeistųjų Mombasoje ir Garisoje – moterys, vaikai, senukai. Įtariami ne tik „Al Shabaab” smogikai, bet ir su jais, kaip manoma, kurį laiką besisukiojusi, viską koordinavusi S.Lewthwaite.
Tačiau kaip ir kada britė iš Pietų Anglijos provincijos Eilsberio miestelio atsidūrė tarp Afrikos musulmonų teroristų?
Gerai žinoma pareigūnams
Tiesa, dabar vienas neparankiausių klausimų britų pareigūnams: kodėl ją iš akiračio paleido Skotland Jardo detektyvai?
Nuo pat 2005-ųjų liepos 7-osios išpuolių S.Lewthwaite buvo gerai žinoma britų policijai.
Mat ji – vieno iš keturių Londono metro sprogdinusių savižudžių – šachidų žmona. Būtent jos vyras Germaine’as Lindsay įvykdė daugiausia gyvybių nusinešusį teroro aktą.
Net 26 keleiviai žuvo Londono metro traukinyje tarp Kings Kroso ir Raselo aikštės metro stotelių, kai devyniolikmetis G.Lindsay – į islamą atsivertęs jamaikiečių kilmės britas – susprogdino peroksido prikimštą kuprinę.
Savižudžio G. Lindsay žmona S. Lewthwaite jau tuomet britų žiniasklaidos buvo pakrikštyta Baltąja našle.
Iškart po teroro aktų policijos pareigūnai kelis mėnesius akylai saugojo tuomet nėščią S.Lewthwaite. Ne tik todėl, kad saugumo agentai tyrė versijas dėl jos galimo dalyvavimo „7/7” sprogdinimuose, bet ir dėl to, jog jos ir jos mažamečių vaikų gyvybei grėsė pavojus iš atkeršyti troškusių ultradešiniųjų grupuočių.
Tačiau jau 2006-ųjų pradžioje britų slaptųjų tarnybų MI5 ir MI6 agentai buvo įsitikinę, kad S.Lewthwaite iš tiesų nieko nežinojo apie „Al Qaeda” priklausiusio jos vyro planus.
Užliūliavo graudžiomis kalbomis
Maža to, pati britė, kuriai tuomet buvo 21-eri, viešai pasmerkė savo teroristą vyrą, duodama išsamų interviu žiniasklaidai.
„G. Lindsay buvo naivus ir paprastas 19-metis vaikinas. Manau, kad jis buvo idealus kandidatas žmonėms, kurie užvaldė jį ir užnuodijo jo protą”, – kaltindama radikalų islamą propaguojančius dvasininkus 2005-ųjų rugsėjį kalbėjo S. Lewthwaite.
Du mažamečius vaikus tuomet auginusi jauna moteris atgailaudama pasakojo, kaip ji verkė per televiziją išvydusi sužeistus Londono metro keleivius. Viešai demonstruojama atgaila užliūliavo britų policiją.
Bet 2011-ųjų pavasarį Baltoji našlė kaip į vandenį dingo iš Skotland Jardo akiračio.
„Man netelpa galvoje, kaip mūsų policija galėjo šitaip aplaidžiai elgtis. Juk paprasta logika diktavo, kad ši moteris buvo ypač glaudžiai susijusi su vienu Londono metro savižudžių. Vien todėl ji turėjo būti atidžiau sekama.
Jokiu būdu nebuvo galima leisti jai tiesiog dingti iš Anglijos.
Mums, aukų giminaičiams, policija turėtų rimtai pasiaiškinti”, – piktinosi londonietė Rosemary Mayes, netekusi 26-mečio sūnaus Jameso, keliavusio tame pačiame vagone kaip ir savižudis G. Lindsay.
Sučiupti Kenijoje nespėjo
Bet jau praėjusių metų lapkritį Baltoji našlė pasirodė kitame pasaulio taške – Kenijoje. Pagrindiniame šios šalies kurorte Mombasoje S. Lewthwaite išsinuomojo prabangią užmiesčio vilą.
Iš šio pastato dabar jau trijų mažamečių vaikų (trečiojo ji susilaukė nuo nežinomo vyro 2009- aisiais) motina koordinavo ir finansavo „Al Shabaab” planus susprogdinti vakariečių turistų lankomus viešbučius Kenijoje.
Baltaodė moteris, kalbanti su nepriekaištingu Pietų Anglijos Bakingamšyro grafystės akcentu, buvo tiesiog ideali kandidatė apsigyventi tuose viešbučiuose ir palikti juose sprogmenis.
Tiesa, šioms užmačioms kelią prieš pat 2011-ųjų Kalėdas užkirto Kenijos saugumo tarnybų agentai, suėmę 4 įtariamus islamistus: tris Kenijos piliečius ir vieną britą – Jermaine’ą Grantą.
Šis 29-erių londonietis, gimęs ir augęs britų sostinės Niuhamo rajone, buvo areštuotas ginkluotai policijai įsiveržus į apleistą nuomojamą butą Mombasoje.
Čia policija rado tikrą savadarbių sprogmenų fabrikėlį – įvairių rūšių chemikalų, elektrinių jungiklių, detonatorių. J.Granto teismas prasidėjo šią gegužę, bet buvo atidėtas iki rugpjūčio.
Bet kokiu atveju britų musulmonas jau nuteistas 3 metus kalėti už su terorizmu nesusijusius kriminalinius ir imigracinius nusižengimus.
Apklausti vietos gyventojai ir policijos informatoriai paliudijo, kad nuomą už tą butą mokėjo baltaodė moteris – jos išvaizdos aprašymas atitiko S. Lewthwaite.
Išaiškėjo, kad ta pati moteris nuomojo dar kelis konspiracinius butus „Al Shabaab” aktyvistams ir už nuomą visuomet sumokėdavo doleriais bent kelis mėnesius į priekį.
Kai Kenijos policijos antiteroristinis būrys atvyko į S. Lewthwaite nuomojamą vilą, jos pėdsakai jau buvo ataušę.
Pamiršo padirbtą pasą
Skubėdama ji spėjo pasiimti didelę pinigų sumą grynaisiais ir apie 500 bombų sprogdiklių.
Tiesa, bėglė užmiršo savo nešiojamąjį kompiuterį ir padirbtą Pietų Afrikos Respublikos pasą, išduotą Natalie Faye Webb vardu.
PAR ir britų policininkams pavyko rasti tikrąją N. F. Webb.
27 metų moteris dirba medicinos seserimi Esekso grafystėje ir prieš keletą metų jos dokumentai iš tikrųjų buvo pavogti.
Tai tiesiog klasikinis atvejis, kai nusikaltėliai naudojasi vogtais, bet daug sienų atveriančiais Tautų Sandraugos šalių asmenų pasais.
„Apie S.Lewthwaite dabar žinome ne tiek jau mažai.
Iš viso ji turėjo tris skirtingas tapatybes. Ji pabėgo kartu su trimis savo vaikais ir su britų piliečiu 26 metų Habibu Ghani”, – pareiškė Kenijos policijos atstovas žiniasklaidai Erickas Kiraithe.
Labiausiai tikėtina, kad S. Lewthwaite iš Kenijos per Tanzaniją paspruko į Somalį, kur „Al Shabaab” turi keliolika tūkstančių narių ir yra įtakinga sukarinta radikalių islamistų organizacija.
Reikalauja žioplių galvų
Į Baltosios našlės medžioklę nuo šių metų pavasario įsitraukė ne tik Kenijos ir Londono Skotland Jardo policininkai, bet ir Jungtinių Valstijų CŽV agentai.
Birželį net septyni britų antiteroristinio dalinio specialistai išskrido į Kenijos sostinę Nairobį nuodugniai ištirti britės palikto nešiojamojo kompiuterio turinio.
„Ji anaiptol nėra smulki žuvelė, o „Al Shabaab” finansininkė”, – prasitarė vienas britų pareigūnų. Būtent todėl Skotland Jardo vadams gali tekti ne tik raudonuoti, bet ir sulaukti nuobaudų.
Kaip jie galėjo užmiršti Baltąją našlę, kai ši taip artimai buvo susijusi su didžiausio teroro akto britų istorijoje vienu vykdytojų?
„Ši istorija tikrai kvepia dideliu skandalu. Turime sužinoti, kodėl kažkas nusprendė, kad galima paleisti iš akiračio tokią įtariamąją, kai buvo puikiai žinomos jos sąsajos su teroro akto vykdytoju”, – tvirtino konservatorių parlamentaras Patrickas Merceris, pateikęs oficialų paklausimą britų vidaus reikalų sekretorei Theresai May.
Laimę surado islame
Susidomėjimas Baltąja našle Jungtinėje Karalystėje iš tikrųjų didelis. Kaip paprasta anglosaksė mergina, britų kariškio ir namų šeimininkės dukra, galėjo tapti įtariama teroriste, pasiruošusia sprogdinti savo bendrapiliečius?
Eilsberio miestelyje Lewthwaite’ų šeimą prisimenantys buvę kaimynai teigia, kad viena jos radikalėjimo priežasčių buvo sunki paauglystė.
1994-aisiais, kai Samanthai buvo vos 11-a, jos tėvai išsiskyrė.
Dėl tėvų skyrybų labai išgyvenusi mergaitė susidomėjo religija. Mokykloje ji labiausiai mėgo religijotyros pamokas. Be to, ją sunkiomis minutėmis užjausdavo ne išsiskyrę tėvai, o kaimynystėje gyvenę musulmonai.
Būdama penkiolikos mergina džinsus iškeitė į musulmonišką apdarą, o 17-os per islamišką ceremoniją ištekėjo už G.Lindsay. Abu pakeitė vardus į Asmantarą ir Jamalą.
Gabi mergina metus studijavo religijotyrą Londono Afrikos ir orientalistikos institute, bet jau po pirmo kurso mokslus metė.
„Samantha, apie kurią dabar girdžiu per žiniasklaidą, yra visai kita asmenybė nei ta, kurią pažinojau paauglystėje.
Labai tikiuosi, kad tie kaltinimai jos atžvilgiu yra klaidingi”, – be didelių vilčių sakė vienas jos senųjų Eilsberio draugų Rajas Khanas.
Moteris baugina džihadu
Tačiau spėlioti, kas gi dedasi britės S. Lewthwaite galvoje, jau nebereikia: vos prieš keletą dienų ji pati interneto tinklaraštyje atvirai paskelbė pasauliui savo gyvenimo filosofiją.
Baltoji našlė savo kibernetinę išpažintį pavadino „Baimė ir ašaros: moters modžahedės prisipažinimai” ir ją paskelbė viename „Al Shabaab” artimos organizacijos „Muslim Youth Centre” tinklalapių.
„Mano sprendimas atsiversti į islamą – didžiausia dovana, kurią Aukščiausiasis man įteikė.
Iš praėjusio gyvenimo, kuriame buvau nuodėminga ir garbinau daiktus, aš jau prieš daug metų perėjau į musulmonišką kelią, tarnauju Alachui ir žinau, kad pateksiu į džaną (rojų).
Kaip ir daugelis atsivertėlių, patyriau daug išbandymų”, – rašo S.Lewthwaite. Britų Baltoji našlė tvirtina, kad ji tiki džihadu – viską apimančia kova už islamo idėjų pergalę pasaulyje.
„Šiais metais balandžio ir gegužės mėnesiais aš patyriau didžius iššūkius.
Kai kurie mano draugai sakė, kad per daug skausmingai reagavau į juos, nes esu moteris ir esu silpna. Taip, aš esu moteris, bet esu tokia moteris, kuri tiki džihadu ir islamo viršenybe.
Visas tas spaudimas pravirkdė mane. Džihadas yra pareiga, kurią mes privalome priimti. Tad šiandien nugalėjau savo baimę, ir mano akys jau nebeašaroja”, – tikino nuo JAV CŽV, britų Skotland Jardo ir Kenijos policijos besislapstanti moteris.
Įkvėps šiurpūs pavyzdžiai?
Baltosios našlės atvejis gal ir neįtikėtinas, tačiau anaiptol ne unikalus. Pavyzdžiui, įrašą, kuriame S.Lewthwaite baugina džihadu, ji iliustravo palestinietės Reem Riyashi nuotrauka.
Ji pasirinkta neatsitiktinai. Moteris pozuoja Gazos ruožą valdančios teroristinės organizacijos „Hamas” vėliavų fone. Rankoje R. Riyashi laiko ginklą, o pati apsikarsčiusi sprogmenų pripildyta liemene.
Kaip ir S. Lewthwaite, R. Riyashi kilusi iš padorios šeimos, pati buvo daugiavaikė motina.
Ji tapo viena pirmųjų motinų savižudžių, kurios 2004 metais susisprogdino Izraelyje, nusinešdama 4 taikių izraeliečių gyvybę. Baiminamasi, kad S.Lewthwaite taip pat pasirinks tokį pat kelią.
Britų žvalgybos tarnybų duomenimis, šiuo metu Somalyje, Kenijoje, Jemene, Egipte, Libijoje ir Sirijoje yra mažiausiai 100 Jungtinės Karalystės piliečių, dalyvaujančių „Al Shabaab” ar kitų radikalių islamo organizacijų kariniuose mokymuose.
Britų kontržvalgybos tarnybos MI5 vadovo Johnathano Evanso nuomone, viena neigiamų Arabų pavasario pasekmių, deja, yra ta, kad „Al Qaeda” likučiai iš Afganistano ir Pakistano pasienio sėkmingai persikelia į savo natūralią terpę – arabų valstybes.
„Tai tarsi brėžiamo apskritimo pabaiga.
„Al Qaeda” apie 1990-uosius persikėlė į Afganistaną, nes buvo išguita iš ten, kur atsirado, – iš arabų šalių. Vėliau organizacija persikėlė į Pakistaną, nes Afganistane krito ją globojęs Talibano režimas. Ir dabar kai kurie „Al Qaeda” padaliniai vėl grįžta į arabų kraštus.
Deja, kartu su jais ten pat juda ir tam tikras skaičius britų, kurie norėtų tapti džihadistais, kurie siekia sukarintų mokymų ir kitokių galimybių veikti”, – konstatavo MI5 vadas.
O koks šiuo metu geriausias taikinys islamistų nekenčiamose Vakarų valstybėse, jeigu ne artėjančios olimpinės žaidynės Londone?
