Airijos klimato ir energetikos ministras Darraghas O'Brienas, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai, pareiškė, kad ES ir jos valstybės narės nepritaria susitarimui, nes jis neatitinka dabartinių iššūkių.
„Nepritarsime nei baigiamajam sprendimui, nei Antalijos paktui, kuriame net neužsimenama apie iškastinį kurą – pagrindinę klimato kaitos priežastį“, – chaotiškai vykusiame baigiamajame posėdyje pareiškė D. O'Brienas.
Siūlomam susitarimui būtinas beveik 200 valstybių pritarimas bendru sutarimu, tačiau daugelis jų išreiškė nepasitenkinimą, nes dokumento projekte neminimos nei anglys, nei nafta, nei dujos.
Susiję straipsniai
„Nesutiksime, kad derybose būtų žengiama atgal į praeitį. Taip pat nesutiksime, kad klimato konferencijoje būtų kuriamas klaidingas įspūdis apie iškastinio kuro ekologiškumą“, – sakė D. O'Brienas.
Iškastinio kuro klausimas tapo vienu pagrindinių nesutarimų klimato derybose, vykstančiose sudėtingomis aplinkybėmis – sparčiai kylant energijos kainoms ir didėjant geopolitinei įtampai dėl karo Irane.
Bet kokioms formuluotėms apie iškastinį kurą griežtai priešinasi naftą išgaunančios valstybės, pavyzdžiui, Saudo Arabija. AFP paprašytas pakomentuoti padėtį, vienas Saudo Arabijos pareigūnas atsisakė tai padaryti.
Šeštadienį nuskambėjus grasinimams pasitraukti iš derybų, Turkija ir Australija skubiai surengė ES ir Saudo Arabijos atstovų susitikimą, tačiau kompromiso pasiekti nepavyko.
Naujausioje dokumento projekto versijoje netiesiogiai užsimenama apie 2023 m. pasiektą pasaulinį susitarimą pereiti nuo iškastinio kuro prie kitų energijos šaltinių, tačiau pats iškastinis kuras aiškiai neįvardijamas.
Tikėtasi, kad viršūnių susitikimo dalyviai parodys pažangą mažinant didėjantį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, po to, kai šiemet su klimato kaita susijusios nelaimės įvyko skirtingose pasaulio dalyse – nuo Europos iki Nepalo ir Indonezijos.
Sulaukusios kritikos dėl iškastinio kuro klausimo, Turkija ir Australija pasiūlė, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas galėtų būti mažinamas vykdant „elektrifikaciją“ ir stiprinti energetinį saugumą.
Dokumento projekte raginama pasauliniu mastu siekti, kad iki 2035 m. elektros energijos dalis galutiniame energijos suvartojime padidėtų iki 35 proc., taip pat plėsti švarios energijos naudojimą.
COP31 konferencijoje šalys taip pat nesutarė, kaip reaguoti į artėjantį Paryžiaus klimato susitarime nustatytos 1,5 laipsnio Celsijaus pasaulinio atšilimo ribos viršijimą.




