Donaldo Trumpo administracija pernai pasitraukė iš JT Žmogaus teisių tarybos, apkaltinusi šią šališkumu JAV ir Izraelio atžvilgiu bei teigdama, esą pati taryba nesilaiko vertybių, kurias skelbiasi ginanti.
Tarybos šalininkai palaiko jos įgaliojimus stebėti žmogaus teisių padėtį visose JT valstybėse narėse, įskaitant JAV.
Vašingtonas sulaukė kritikos dėl savo politikos priemonių – be kita ko, dėl prievartinių deportacijų ir tikslinių smūgių, per kuriuos Karibų jūroje ir Ramiajame vandenyne žudomi įtariami narkotikų kontrabandininkai. D. Trumpo administracijos teigimu, šiomis priemonėmis siekiama apsaugoti JAV darbuotojus ir užtikrinti šalies saugumą.
Abu Dabyje – derybos dėl karo Ukrainoje užbaigimo: sunerimusi Europa siunčia savo atstovus
Ženevoje įsikūrusi taryba periodiškai (paprastai kas ketverius ar penkerius metus) vertina žmogaus teisių padėtį visose 193 JT valstybėse narėse. Šis procesas vadinamas visuotiniu periodiniu vertinimu.
D. Trumpo vadovaujamos Jungtinės Valstijos jau pernai nedalyvavo joms numatytame žmogaus teisių padėties vertinime. 2025 m. lapkritį turėjęs įvykti vertinimas buvo atidėtas iki šio antradienio, tikintis, kad JAV vyriausybė persigalvos.
Susiję straipsniai
Tačiau taip neatsitiko.
„Nelaikome šios institucijos patikima. Ši nepataisoma institucija tyčiojasi iš žmogaus teisių, nes nuolat nesilaiko savo pačios deklaruojamų vertybių ir skleidžia antiamerikietišką retoriką“, – elektroniniame laiške naujienų agentūrai AP pareiškė JAV valstybės departamento atstovas spaudai.
Jis taip pat apkaltino tarybą nuolat nesugebant pasmerkti šiurkščiausių žmogaus teisių pažeidėjų.
Tarybos teigimu, vertinimo procese privalo dalyvauti atitinkamos šalies atstovai, todėl jiems neatvykus vertinimas negali vykti.
Per tokius vertinimus valstybių delegacijos, kurias kartais sudaro keliolika ar daugiau pareigūnų, pristato žmogaus teisių padėtį savo šalyse, atsako į klausimus ir išklauso kitų valstybių atstovų rekomendacijas. Šis procesas turėtų būti išsamus ir konstruktyvus, tarsi veidrodis, kuriame vyriausybės galėtų pamatyti savo trūkumus ir tobulinti žmogaus teisių politiką.
JAV sprendimo kritikai perspėja, kad toks atsisakymas dalyvauti vertinime gali paskatinti panašiai pasielgti ir kitas šalis, kurių daugelis nepatenkintos griežta žmogaus teisių stebėtojų kontrole.
Amerikos pilietinių laisvių sąjungos (ACLU) žmogaus teisių programos vadovas Jamilas Dakwaras pareiškė, kad JAV administracija savo veiksmais siunčia pasauliui žinią, jog jai nesvarbu, ar jos veikla bus vertinama, ir ji ketina toliau nesivaržydama pažeidinėti žmogaus teises.
„O mes sakome: ne, jau gana. Ši taryba turi pareikalauti, kad Jungtinės Valstijos atsakytų už savo veiksmus“, – pirmadienį Ženevoje žurnalistams sakė jis, pilietinės visuomenės organizacijoms siekiant atkreipti dėmesį į žmogaus teisių padėtį JAV.
Pasak J. Dakwaro, ACLU ir jos sąjungininkės paragino JT žmogaus teisių vadovą kitų metų pradžioje pateikti naujausią žmogaus teisių padėties Jungtinėse Valstijose įvertinimą.
Ženevos tarptautinių ir vystymosi studijų instituto kviestinis profesorius Ericas Tistounet, buvęs pirmasis tarybos sekretorius, pareiškė, kad JAV atsisakymas dalyvauti vertinime gali pakenkti tarybos vertinimo sistemos patikimumui.
„Jei galingiausia pasaulio valstybė, kuri visada tvirtino besilaikanti žmogaus teisių normų, neatvyksta ir net nepaaiškina kodėl, tuomet turime labai rimtų problemų“, – sakė jis.