Riaušininkams padegus 143 metų senumo Limožo rotušės (pranc. – Hôtel de Ville) pastatą, sugriuvo jo laikrodžio bokštas. Internete paskelbtuose vaizdo įrašuose girdėti, kaip protestuotojai džiūgauja bokštui griūvant.
Šeštadienį Limože vykusi demonstracija sutraukė tūkstančius žmonių, tačiau galiausiai peraugo į riaušes. Kaip pranešė naujienų agentūra AFP, demonstracijai artėjant prie pabaigos, grupė veidus prisidengusių asmenų užpuolė rotušę.
Pirmiausia užpuolikai padegė prie rotušės stovėjusį savivaldybės policijos automobilį. Tuomet jie išdaužė langus, įsiveržė į pastatą ir sukėlė gaisrą. Ugnis įsiplieskė pirmame aukšte, tačiau netrukus išplito į vieną pastato sparnų, o vėliau apėmė ir stogą.
Siaubingi vaizdai iš Prancūzijos: protestai virto pareigūnų užpuolimais, plėšimais ir pastatų niokojimu
Apie 20 val. vietos laiku ugniagesiai vis dar kovojo su liepsnomis ir stengėsi užkirsti kelią tolesniam pastato niokojimui.
Prancūzijos žurnalistų pranešimais, prie rotušės susirinko šimtai žmonių stebėti gaisro. Miesto tarybos darbuotojai ir vietos pareigūnai buvo sukrėsti tokio masto žalos.
Susiję straipsniai
Vėliau vietos leidinys „ici Limousin“ pranešė, kad sugriuvo kampanilė – vienas atpažįstamiausių rotušės architektūros elementų. Bokšto viršūnė siekė 43 metrų aukštį.
Limožo rotušė – vienas žymiausių miesto architektūros paminklų. Ją suprojektavo prancūzų architektas Charles-Alfred Leclercas, taip pat dirbęs prie valstybinių architektūros projektų Versalyje. Pastatas buvo statomas 1879–1883 metais.
Rotušės architektūroje dera neorenesanso ir kitų istorinių stilių elementai. Projektuodamas pastatą architektas įkvėpimo sėmėsi, be kita ko, iš monumentaliosios Paryžiaus rotušės.
Fasadą puošė skulptūros, dekoratyvinės mozaikos ir didelis laikrodis. Virš centrinės pastato dalies kilo kampanilė. Viduje buvo reprezentacinės patalpos, istorinės sienų tapybos kūriniai ir iškilmingiems renginiams skirtos salės.
Pastatas oficialiai atidarytas 1883 m. liepos 14 d. Taigi jam buvo 143 metai.
Prancūzijoje – didelio masto protestai
Limožo rotušės gaisras buvo vienas iš daugelio smurtinių incidentų, šeštadienį užfiksuotų įvairiuose Prancūzijos miestuose. Į gatves išėjo apie 550 tūkst. žmonių – „geltonųjų liemenių“ judėjimo dalyviai, profesinių sąjungų nariai ir studentai. Vien Paryžiuje protestavo 110 tūkst. žmonių.
Prancūzijos ministras pirmininkas Sébastienas Lecornu pareiškė, kad šeštadienį visoje šalyje buvo sulaikyta 1,2 tūkst. žmonių, o 150 policijos pareigūnų buvo sužeisti.
„Stebuklas, kad aukų skaičius nebuvo didesnis. Atėjo laikas pasirinkti pusę – arba Respublikos, arba riaušininkų“, – BRM sakė S. Lecornu.
„Tie, kurie niokojo turtą, užpuolė administracines įstaigas ar verslo objektus arba plėšikavo, net ir mūsų rotušėse, bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir nubausti“, – vėliau socialiniame tinkle X pridūrė S. Lecornu.
LSU licėjaus mokinių atstovybės vadovas Ryadas Rani Paryžiuje žurnalistams pareiškė: „Vyriausybė dreba, ir ji pagrįstai dreba, nes kai prancūzai supyksta, jie nesiliauja.“
Smurtas sustiprėjo po tris savaites trukusių studentų vadovaujamų protestų. Jaunimas reiškė nepasitenkinimą dėl mokytojų trūkumo ir prastos mokyklų būklės. Kai kurios mokyklos buvo padegtos.
Prieš savaitgalį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ne kartą ragino išlaikyti ramybę, tačiau jo raginimai liko neišgirsti.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienio vakarą per mitingą Kentukyje juokais pareiškė, kad Prancūzijoje prasidėjo „revoliucija“.
Dešimtys tūkstančių žmonių žygiavo Paryžiaus gatvėmis, skanduodami „Visi nekenčia policijos“ ir „Macronai, atsistatydink“.
Sen Etjene, į pietvakarius nuo Liono esančiame mieste, protestuotojas per policijos apsvaiginimo granatos sprogimą neteko plaštakos.
Lione protestuotojai padegė turizmo informacijos centrą. Išpuolis įvyko centrinėje aikštėje, kur grupės gobtuvais apsigaubusių jaunuolių mėtė į policiją įvairius daiktus, leido petardas ir fejerverkus. Pareigūnai atsakė ašarinėmis dujomis, išsklaidymo granatomis ir vandens patrankomis.
Marselyje taip pat buvo plėšiamos parduotuvės ir apgadintas policijos komisariatas. Kai kurie protestuotojai trumpam įsiveržė į rotušės vestibiulį. Riaušininkai taip pat įsiveržė į Lilio rotušę.
Policija pranešė, kad Nicoje vyras buvo sunkiai sužeistas, kai bandė išdaužti parduotuvės vitriną.
Paryžiaus Respublikos aikštėje minia džiūgavo, kai du aktyvistai užlipo ant Marianos statulos – Prancūzijos Respublikos simbolio, – ir išskleidė plakatą su užrašu: „Policija žaloja gimnazistus.“
Pastarųjų savaičių protestų valdymas sulaukė žmogaus teisių organizacijų kritikos. Jos teigia, kad policija naudojo neproporcingą jėgą.
Penktadienį vidaus reikalų ministras Laurentas Nuñezas atšaukė anksčiau paskelbtą apsvaiginimo granatų naudojimo draudimą.
Šis draudimas buvo įvestas mėnesio pradžioje, kai per incidentą penkiolikmetis neteko plaštakos dėl vienos iš tokių granatų. Įvykis sukėlė visuomenės pasipiktinimą ir paskatino kaltinimus policijos brutalumu nepilnamečių atžvilgiu.
Per kitą incidentą keturiolikmetis neteko kelių dantų, kai policijos pareigūnas iš arti paleido ašarinių dujų granatą tiesiai jam į veidą.
Vis dėlto protestų išvakarėse L. Nuñezas paskelbė vėl leidžiantis naudoti šiuos ginklus prieš šeštadienio protestų dalyvius. Jis pareiškė, kad policija „turi galėti naudoti visas jai prieinamas tarpinio poveikio priemones“, ypač vykstant „rimtiems ir intensyviems susirėmimams“.
Šeštadienį S. Lecornu pareiškė, kad Prancūzija neleis savęs įbauginti.
„Tiems, kurie akivaizdžiai nori panaudoti šį smurtą kaip „apšilimą“ prieš prezidento rinkimus, aiškiai sakau: neleisime savęs įbauginti. Niekas neprimes savo politinės darbotvarkės smurtu“, – socialiniame tinkle X rašė jis.
Penktadienį E. Macronas paragino išlaikyti „ramybę ir pagarbą“ per šeštadienio protestus. Jis taip pat išreiškė paramą „teisėsaugos pareigūnams, susiduriantiems su itin dideliu smurtu“.
Kraštutinių dešiniųjų kandidatė į prezidentus Marine Le Pen, šiuo metu turinti geriausias galimybes kitais metais laimėti prezidento rinkimus, apkaltino riaušininkus sugadinus šeštadienio demonstracijas, surengtas dėl pragyvenimo išlaidų.
„Plėšikavimas, grobstymas, policijos užpuolimai – riaušininkai dar kartą suteršė spalio 17-osios demonstracijas dėl pragyvenimo išlaidų“, – socialiniame tinkle X rašė M. Le Pen. Ji pridūrė, kad protestuotojų reikalavimus „užgrobė kraštutiniai kairieji“.
Kraštutinių kairiųjų lyderis Jeanas-Lucas Mélenchonas paragino teisėsaugą nenaudoti ginklų, galinčių suluošinti protestuotojus, taip pat vengti pulti minias automobiliais ar motociklais.