Anksčiau šiais metais JAV prezidentas Donaldas Trumpas tvirtino, kad Vašingtonui reikia kontroliuoti Grenlandiją, autonominę Danijos teritoriją, dėl nacionalinio saugumo priežasčių, bet galiausiai atmetė galimybę jėga aneksuoti salą. Sausio mėnesį buvo sudaryta aukšto lygio darbo grupė, joje dalyvauja Danijos, JAV ir Grenlandijos atstovai, tačiau nuo jos įkūrimo apie derybų eigą buvo paskelbta nedaug informacijos.
„Ši darbo grupė vis dar dirba, todėl daryti kokias nors išvadas dar per anksti, tačiau esu nusiteikusi gana optimistiškai ir manau, kad galime rasti sprendimą“, – sakė Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen per viršūnių susitikimą Šiaurės Suomijoje dėl Arkties saugumo.
„Kol darbo grupė tęsia veiklą, galutinių išvadų nėra, tačiau, žinoma, tikiuosi, kad rasime taikų tolesnių veiksmų būdą“, – žurnalistams Rovaniemyje sakė M. Frederiksen.
Susiję straipsniai
Remiantis įvairių žiniasklaidos priemonių pranešimais, JAV nori įkurti tris naujas karines bazes pietinėje Grenlandijos dalyje ir jau turi bazę Pitufike, teritorijos šiaurėje. 1951 m. sudarytas ir 2004 m. atnaujintas gynybos susitarimas jau leidžia Vašingtonui didinti karių skaičių ir plėsti karinius objektus saloje su sąlyga, kad Danija ir Grenlandija bus iš anksto informuotos.
Krizės įkarštyje D. Trumpas neatmetė galimybės panaudoti jėgą ir perimti šią 57 tūkst. gyventojų turinčią teritoriją. Tai sukėlė nerimą Europos Sąjungoje ir NATO. Nuo to laiko įtampa kiek atslūgo, siekiant įtikti D. Trumpui, NATO pradėjo naują misiją saugumui Arktyje stiprinti.
„Kai tapau Danijos ministre pirmininke, Arkties regionas nebuvo įtrauktas į Europos Sąjungos ar NATO darbotvarkę. O dabar, mums kalbantis, Grenlandijoje bendras pratybas vykdo 10 sąjungininkių“, – sakė M. Frederiksen.