Lietuvos energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnui tai „istorinis projektas“, kuris prasidėjo lygiai devyniomis minutėmis vėliau šeštadienio rytą.
Lietuva, Latvija ir Estija nuo vadinamojo BRELL tinklo atsijungė lygiai 9.09 val. Nuo to laiko trys Baltijos šalys nebėra prijungtos prie Rusijos elektros tinklų. Sinchronizacija su Vakarų Europos elektros tinklais turėtų būti baigta iki sekmadienio vakaro.
Tai daugelį metų rengtas projektas, kuriuo siekiama, kad Baltijos šalių energetikos sistema taptų mažiau priklausoma nuo Rusijos kontrolės.
„Norime, kad elektra tekėtų tik tarp partnerių, kuriais galima visiškai pasitikėti“, – penktadienį Rygoje surengtoje bendroje spaudos konferencijoje sakė trys Baltijos šalių energetikos ministrai.
ES apmoka du trečdalius išlaidų
Iki tol Lietuva, Latvija ir Estija buvo vienintelės Europos šalys, vis dar prijungtos prie Rusijos sistemos – likusios nuo sovietinių laikų. Ukraina ir Moldova prie Europos elektros tinklų prisijungė 2022 m. kovo mėn. Tarptautinę teisę pažeidžianti Rusijos ataka įvyko kaip tik tuo metu, kai kaimyninė šalis norėjo pasitraukti iš Rusijos elektros tinklo.
„Dešimtmečius dirbome sinchronizuodamiesi su Rusijos sistema, rėmėmės jos dažnių reguliavimu ir buvome pažeidžiami dėl galimų sutrikimų, – šeštadienį Lietuvos radijui sakė energetikos ministras Ž. Vaičiūnas. – Dabar mums prasideda nauja era – era, kurioje kursime šviesią, stiprią, saugią ir energetiškai nepriklausomą ateitį.“
Europos Sąjunga apmoka maždaug du trečdalius daugiau nei 1,5 mlrd. eurų vertės projekto. Praėjus daugiau nei 20 metų nuo įstojimo į ES 2004 m., Latvijos, Lietuvos ir Estijos europinė integracija baigta.
Dabar Baltijos šalis su Europa jungia vienas kabelis per Lenkiją. Tai dar viena priežastis, dėl kurios desinchronizacija buvo planuojama beveik du dešimtmečius. Taip yra todėl, kad sujungti skirtingas energetikos sistemas yra labai sudėtinga.
„Baltijos šalių sinchronizacija visada buvo šiek tiek sudėtinga, nes Lietuvą ir Lenkiją jungia tik vienas kabelis“, – laikraščiui „Tagesspiegel“ aiškina Helmholco centro Berlyne Energetikos ir informacijos projekto vadovė Susanne Nies.
Konkrečiai, senosios sistemos jungtys bus nutrauktos, o kintamosios srovės tinklas per Lenkiją bus prijungtas prie žemyninės Europos. Pasak S. Nies, tai ypač sudėtinga kintamosios srovės atveju: srovė, kuri juda beveik šviesos greičiu, visada turi išlaikyti tam tikrą dažnį. Jei įvyksta nors vienas menkas sutrikimas, nukenčia visas tinklas.
Izoliuoto veikimo režimas
Tai dar viena priežastis, dėl kurios Baltijos šalys pradeda nuo savotiško „izoliuoto veikimo“, kad išbandytų stabilumą: Lietuvos, Latvijos ir Estijos tinklas pirmiausia turi veikti savarankiškai ir be jokių problemų, o tik po to gali būti prijungtas prie Europos tinklo.
Tuo metu elektros energijos poreikį tenkina vietinės elektrinės ir nuolatinės srovės jungtys tarp Estijos ir Suomijos bei Lietuvos ir Švedijos.
„Viskas vyksta sklandžiai“, – visuomeninis transliuotojas ERR šeštadienio popietę citavo Estijos tinklo operatoriaus atstovą spaudai.
Nors iš anksto nebuvo baiminamasi didesnių elektros energijos tiekimo sutrikimų, Estijos gyventojai ėmėsi atsargumo priemonių: kaip pranešė ERR, šalyje labai skubėta pirkti malkų, o kai kuriuose bankomatuose trūko grynųjų pinigų. Daugelis žmonių taip pat apsirūpino degtukų, baterijų ir vandens atsargomis.
Baltijos šalys nori dar labiau sustiprinti savo energetinį saugumą atsijungdamos nuo Rusijos sistemos. Ryga, Talinas ir Vilnius jau nutraukė rusiškos elektros energijos importą po to, kai Rusija beveik prieš trejus metus užpuolė Ukrainą ir pažeidė tarptautinę teisę.
Dabar vyksta galutinis atsiskyrimas – taip pat ir tam, kad Maskva nebegalėtų naudotis savo energetikos politikos galia.
Tačiau Baltijos šalys ir toliau gali būti naudojamos kaip Rusijos įkaitės. Maskva galėtų panaudoti Rusijos anklavą Kaliningradą, kurį supa NATO valstybės, kaip svertą.
„Pavyzdžiui, V. Putinas galėtų tyčia sukelti elektros energijos tiekimo nutraukimą ir dėl to apkaltinti Baltijos šalis, o vėliau galbūt pateikti joms ultimatumą, kad išbandytų NATO pajėgumus“, – kalbėjo ji.
Stebėtojų nuomone, Kaliningradas taip pat yra gerai pasirengęs Baltijos regiono sinchronizacijai. Čia jau daugelį metų plečiamos elektrinės ir pertvarkomi elektros tinklai.
LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas paaiškino apie šį Baltijos šalių sprendimą, dėstydamas kokį tai poveikį turės Rusijai.
„Manyčiau, pirmiausia tai yra toks istorinis, psichologinis svarbiausias lūžis, nes Baltijos šalys iki šiol buvo Rusijos energetikos sistemos dalimi. Šitas išėjimas reiškia, kad mes atsikratome to energetinio jungo. Atsikratome visiems laikams, nes atsijungiame visiškai“, – dėstė jis.
Ekspertai taip pat neatmeta galimybės, kad gali atsinaujinti sabotažo aktai, nukreipti prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą Baltijos jūroje. Štai tik gruodžio pabaigoje, kaip įtariama, krovininis laivas „Eagle S“ nutraukė elektros jungtį tarp Estijos ir Suomijos „Estlink 2“.
NATO šį laivą laiko Rusijos šešėlinio laivyno dalimi. Operatoriaus „Litgrid“ duomenimis, dėl to elektros kaina Baltijos šalyse padidėjo daugiau kaip 40 proc.
Nors elektros iš Rusijos Lietuva nebeperka nuo 2022-ųjų, iki desinchronizacijos nuo BRELL Baltijos šalių elektros sistemos dažnis centralizuotai buvo valdomas iš Maskvos, todėl atsijungimas nuo rusiškos sistemos tai leis daryti nepriklausomai ir savarankiškai, didinant regiono energetinį saugumą ir sudarant galimybes šalims savarankiškai rūpintis savo energetikos sistemomis.
