Aiškia rinkimų favoritė laikoma dabartinio premjero Albino Kurti kairioji nacionalistinė partija „Vetëvendosje“ („Apsisprendimas“). Prognozuojama, kad, kitaip nei prieš ketverius metus, šį kartą partija greičiausiai nesurinks absoliučios daugumos – daugiau kaip 50 proc. balsų.
Pagrindinėmis jos varžovėmis laikomos centro dešinioji Demokratų partija (PDK) ir centristinė Kosovo demokratinė lyga (LDK).
Pirmą kartą nuo 2010 m. šalies parlamentas išbuvo visą ketverių metų kadenciją.
Dešimt iš 120 vietų parlamente rezervuota etniniams serbams ir dar 10 – kitoms mažumoms.
Kosovas, kuriame dabar gyvena beveik vien etniniai albanai, 1999 m. su NATO pagalba atsiskyrė nuo Serbijos ir 2008 m. paskelbė nepriklausomybę. Šalies siekia prisijungti prie Europos Sąjungos (ES).
Daugiau kaip 100 šalių pripažįsta Kosovo nepriklausomybę, tačiau jos nepripažįsta Serbija. Situacija pastaraisiais metais tapo sudėtinga dėl Kosovo šiaurėje gyvenančių etninių serbų.
A.Kurti ministrų kabinetas tapo pirmąja visą kadenciją išbuvusia vyriausybe nuo tada, kai separatistinė Serbijos provincija paskelbė nepriklausomybę. Tačiau jos valdymo laikotarpis buvo neramus dėl nuolat kildavusių nesutarimų tarp serbų ir etninių albanų.
Įtampa išaugo po to, kai 2023 m. kovo mėn. beveik žlugo ES ir JAV remiamos Kosovo ir Serbijos derybos.
Po jų NATO taikdariai buvo užpulti riaušes sukėlusių serbų, šiaurėje įvyko mirtinas ginkluotas susirėmimas, paaštrinęs įtampą regione, o dėl praėjusių metų pabaigoje įvykusio sprogimo Kosovo elektrinėms gyvybiškai svarbiame kanale A. Kurti apkaltino Belgradą.
Per visus neramumus A. Kurti išliko nepalaužiamas, net jei dėl to turėjo susipykti su svarbiais Kosovo sąjungininkais Jungtinėse Valstijose ir Europoje.
Kosovas tebėra viena skurdžiausių šalių Europoje. Nuo 2011 m. emigravo apie 12 proc. šalies gyventojų.
Rinkimų apylinkės atsidarė 8 val. ryto (Lietuvos laiku) ir dirbs iki 8 val. vakaro. Pirmųjų rezultatų tikimasi sulaukti sekmadienio vakarą.
