D. Trumpas komentarų, išsakytų JAV Kapitolijuje, „Capital One“ arenoje ir Baltuosiuose rūmuose, metu palietė įvairias temas – nuo karų Ukrainoje ir Gazos Ruože iki „TikTok“ programėlės.
JAV prezidentas jau pirmąją darbo dieną pasirašė vykdomuosius įsakymus, pagal kuriuos JAV pasitrauks iš Paryžiaus klimato susitarimo ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO).
Be to, improvizuotos spaudos konferencijos iš Ovaliojo kabineto metu D. Trumpas pareiškė, kad planuoja įvesti 25 proc. muitus Kanadai ir Meksikai.
Naujienų portalas „The Guardian“ paaiškino, ką reiškia pirmąją D. Trumpo darbo dieną išsakyti pareiškimai ir pasirašyti dokumentai, susiję su šalies užsienio politikai.
Sustabdė paramą užsienio valstybėms
Vienas iš dokumentų, kurį pirmadienį pasirašė D. Trumpas – sprendimas, pagal kurį Jungtines Valstijas išstos iš Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO).
Analitikai perspėjo, kad toks sprendimas gali apsunkinti pastangas kovoti su būsimomis pandemijos.
Įsakyme sakoma, kad JAV pasitraukia iš organizacijos dėl to, nes ji netinkamai tvarkėsi su COVID-19 pandemija, kilusia Kinijoje, ir kitomis pasaulinėmis sveikatos krizėmis.
Pasirašytame dokumente priduriama, kad organizacija nesugebėjo priimti skubiai reikalingų reformų ir nesugebėjo pademonstruoti nepriklausomybės nuo netinkamos PSO valstybių narių politinės įtakos.
JAV yra didžiausia Ženevoje įsikūrusios organizacijos finansuotoja.
Pirmadienio vakarą D. Trumpas taip pat pasirašė vykdomąjį įsakymą, kuriuo paskelbė 90 dienų pertrauką JAV užsienio paramos išmokėjimams.
Pasak „The Guardian“, neaišku, kas nutiks su milijonais dolerių, kurie turėtų būti skirti užsienio valstybėms – tolimesni sprendimai priklausys nuo naujojo valstybės sekretoriaus Marco Rubio sprendimo.
D. Trumpas taip pat atšaukė J. Bideno administracijos sankcijas smurtaujantiems Izraelio kolonistams, taip nuolaidžiaudamas Izraelio ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu.
Šie sprendimai buvo priimti per pirmąsias D. Trumpo prezidentavimo valandas.
Pasak portalo „The Guardian“, tokie D. Trumpo manevrai parodė, kaip JAV užsienio politika aštriai pasuks nauju keliu, kuris remsis naujojo prezidento vizija – „pirmiausia – Amerika“, o svarbiausias faktorius Vašingtone bus JAV interesai.
Pažadėjo muitus
Naujasis JAV prezidentas taip pat palietė ir prekybos temą – respublikonas nesilaikė rinkimų kampanijos pažado, pagal kurį D. Trumpas jau pirmąją naujosios administracijos darbo dieną turėjo įvesti muitus Kanadai ir Meksikai.
Tiesa, D. Trumpas pareiškė, kad šie muitai Kanadai ir Meksikai bus paskelbti vasario 1 dieną.
Tai būtų ypatingas JAV prekybos politikos posūkis, dėl kurio, „The Guardian“ vertinimu, gerokai padidėtų kainos Amerikos vartotojams.
„Mes galvojame apie 25 proc. muitus Meksikai ir Kanadai, nes jos leidžia atvykti didžiuliam skaičiui žmonių... ir įvežti fentanilį“, – sakė D. Trumpas.
2023 m. Meksika buvo didžiausia JAV prekybos partnerė, kurios prekyba prekėmis sudarė 807 mlrd. dolerių – ši suma viršijo JAV prekybą su Kinija.
V. Putinas „naikina Rusiją“
D. Trumpas taip pat prabilo ir apie potencialų susitikimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, kurio metu būtų aptartas trejus metus trunkantis karas Ukrainoje. Jį respublikonas pažadėjo užbaigti „per 24 valandas“.
Paklaustas apie karą Ukrainoje, D. Trumpas sakė, kad „labai greitai“ susitiks su V. Putinu, ir pareiškė, kad Kremliaus šeimininkas „naikina Rusiją“, nes atsisako derėtis dėl paliaubų su Ukraina.
Apie tai, ar D. Trumpas galėtų tarpininkauti dėl paliaubų, jis sakė: „Turiu pasikalbėti su prezidentu (Vladimiru) Putinu, mes tai išsiaiškinsime. Jis negali būti laimingas. Jam sekasi nekaip.“
Nebuvo įsitikinęs dėl paliaubų Gazos Ruože
Kalbėdamas apie situaciją Artimuosiuose rytuose, D. Trumpas buvo įsitikinęs, kad jam pavyks įtikinti Saudo Arabiją normalizuoti santykius su Izraeliu pagal Abraomo susitarimus, kuriuos respublikonas pasirašė pirmosios kadencijos metu.
Tačiau paklaustas, ar jam pavyks išlaikyti paliaubas tarp Izraelio ir „Hamas“, jis atsakė, kad „nėra tuo įsitikinęs“.
„Manau, kad jie labai susilpnėjo kitoje pusėje“, – sakė jis, turėdamas omenyje Gazos Ruožą ir kovotojų grupuotę „Hamas“.
„Pažiūrėjau į Gazos vaizdą. Gaza yra tarsi didžiulė griovimo aikštelė. Tą vietą tikrai reikia atstatyti kitaip“, – pridūrė jis.
Paklaustas, ar yra pasirengęs atkurti Gazos Ruožą, jis atsakė „galbūt“, o paskui ėmė diskutuoti apie tai, kad jis dar dirbo nekilnojamojo turto vystytoju.
„Žinote, Gaza yra įdomi, tai fenomenali vieta, – sakė jis. – Prie jūros, geriausi orai... su ja galima padaryti gražių dalykų.“
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
