Kai Minsko srities kriminalinės policijos viršininko pavaduotojas Iharas Kačalau gavo pranešimų apie kelių žmonių, atvykusių į Baltarusiją iš Afrikos mokytis žaisti futbolą, dingimą, jis paskambino į Vidaus reikalų ministeriją ir paprašė patarimo.
„Ministras davė aiškius nurodymus, – sakė aukšto rango ministerijos pareigūnas Michailas Bedunkevič įrašytame pokalbyje, kurį gidėjo „Politico“. – Mes neturėtume rūpintis migrantais, vykstančiais į Europą.“ Jis pridūrė: „Dingę? Viskas gerai, jei tik jie čia neapsigyvena. Jei jie juda ta (Europos – red. past.) kryptimi, tegul juda.“
2021 m. gegužę įrašyto pokalbio, kuriuo buvę Baltarusijos saugumo pareigūnai pasidalijo su „Politico“ žurnaliste Tatsiana Ašurkevič, trukmė neviršija dviejų minučių. Kartu su gausybe kitų perimtų pokalbių ir dokumentų bei interviu su buvusiais ir esamais saugumo pajėgų nariais jis atskleidžia, kaip Baltarusijos valdžios institucijos palengvino migrantų bandymus skristi į šalį ir nelegaliai kirsti sieną su Europos Sąjungos šalimis.
Ši operacija, sukurta kaip hibridinio karo taktika siekiant destabilizuoti ES valstybes, prasidėjo 2021 m. pavasarį, sutampant su ES sankcijomis, paskelbtomis po A. Lukašenkos susidorojimo su pasipriešinimu po jo nesąžiningos pergalės šeštosios kadencijos rinkimuose. Dokumentuose išsamiai aprašomas saugumo pajėgų ir valstybės kontroliuojamų kelionių agentūrų bei viešbučių bendravimas, iliustruojantis režimo vykdomą migracijos organizavimą.
Ši programa tebevykdoma, 70 metų A. Lukašenkai sausio 26 d. ruošiantis siekti precedento neturinčios septintosios kadencijos. Teisių gynimo grupės „Human Constanta“ duomenimis, nuo šios kampanijos pradžios Baltarusijos, Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos pasienyje žuvo mažiausiai 120 migrantų. Lenkijos ir ES pasieniečiai kaltinami neteisėtu migrantų išstūmimu. Tuo pat metu Varšuva šią vasarą planuoja galutinai užtverti savo sieną su Baltarusija.
„Tai akivaizdus A. Lukašenkos kerštas už ES sankcijas, – „Politico“ sakė vienas Baltarusijos pasienio pareigūnas, prisistatęs Aleho vardu. – Tai tęsis tol, kol ES reaguos į Baltarusijos vidaus problemas.“
2021 m. paklaustas apie savo vaidmenį naudojant migrantus kaip ginklą prieš ES, A. Lukašenka tai neigė. „Jei kaltinate mane, kad jiems padedu, – sakė jis BBC, – įrodykite tai. Parodykite man įrodymus.“
Migrantų viliojimo schema
Migrantų viliojimo schema atsirado didėjant Baltarusijos ir ES įtampai po ginčytinų 2020 m. rinkimų. Po to, kai masiniai protestai buvo smurtu numalšinti, ES ėmė taikyti sankcijas. 2021 m. gegužę A. Lukašenka įsakė Minske nusileisti „Ryanair“ lėktuvui su opozicijos tinklaraštininku Ramanu Pratasevičiumi. Po mėnesio jis paskelbė, kad Baltarusija nustos stabdyti narkotikų ir migracijos srautus į ES.
Dokumentai rodo daugiau nei pasyvų aplaidumą: Baltarusija aktyviai skatino migraciją, rašo „Politico“. Skelbimuose Irake buvo reklamuojamos ekskursijos į Baltarusiją, o kelionių firmos Baltarusijos užsienio reikalų ministerijai teikė prašymus išduoti trumpalaikes vizas tokiomis dingstimis kaip verslo, turizmo ir medicininiai vizitai. Migrantai mokėjo nuo 6 iki 15 tūkst. JAV dolerių (5,7–14,4 tūkst. eurų) už kelionių paketus, į kuriuos buvo įtraukti lėktuvo bilietai su tokiomis oro vežėjų bendrovėmis kaip „Fly Baghdad“ ir „Belavia“. Atvykę jie gaudavo vizas, apsistodavo su vyriausybe susijusiuose viešbučiuose ir neoficialiai jiems buvo žadama lengvai kirsti ES sieną.
Perimti skambučiai dar labiau atskleidžia šią operaciją. Kelionių bendrovės „Oskartour“ vadovo pavaduotojas Dzmitrijus Korabau juokavo, kad migrantai atvyksta „be krepšių“ ir palieka dokumentus, kad išvengtų atpažinimo.
Ši schema sklandžiai veikė iki 2021 m. birželio, kai nepriklausoma Baltarusijos ir Vakarų žiniasklaida pradėjo rašyti apie didelį skaičių užsieniečių, pastebėtų gatvėse, kavinėse ir prekybos centruose, ir sieti jų atvykimą su „Tsentrkurort“ – prašymuose išduoti vizą nurodyta valstybine turizmo bendrove, kuri priklauso Prezidento turto valdymo direktoratui.
2021 m. birželio 15 d. perimtame telefono pokalbyje girdėti, kaip „Tsentrkurort“ direktoriaus pavaduotojas Aliaksejus Strelčanka skambina savo kolegai iš „Oskartour“ D. Korabau.
A. Strelčanka kalba neramiai. Jis sako, kad Vakarų žiniasklaida skambina pavojaus varpais dėl pabėgusių migrantų, o jis turi pranešti apie tai savo „viršininkams“.
„Jei turiu teikti paaiškinimus vyriausybiniu lygmeniu, nė vienas iš šių atvejų negali būti susietas su mumis, tiesa? Visada būdavo tam tikrų incidentų (su pabėgimais)“, – klausia jis.
Sakydamas „viršininkai“, A. Strelčanka turėjo omenyje Prezidento turto valdymo direktoratą. Kitame skambutyje, jis apibūdina turto direkcijos vadovo pirmąjį pavaduotoją kaip agentūrų „viršininką“. Tai yra Mikalojus Selivanau – jį A. Lukašenka į šias pareigas paskyrė 2013 m.
D. Korabau jį patikina, kad viskas kontroliuojama, nors Baltarusijos pasieniečiai seka keturis dingusius migrantus, o praėjusią naktį įvyko dar vienas incidentas su septyniais pabėgusiais asmenimis.
Atrodo, kad A. Lukašenkos ir valstybinio kelionių organizatoriaus ryšių matomumas paskatino pakeisti strategiją. „Tsentrkurort“ ir „Oskartour“ įformino susitarimą, pagal kurį vizų dokumentų tvarkymas buvo perkeltas privačiai įmonei.
D. Korabau ir pasieniečio pokalbyje girdėti, kaip „Oskartour“ vadovo pavaduotojas sako: „Mes – ir „Oskartour“, ir „Tsentrkurort“ – abu esame atsakingi (už migrantus). Dirbame pagal bendradarbiavimo susitarimą... Esame partneriai, ypač dėl Irako.“
„Buvo daug naujienų, kad „Tsentrkurort“ prekiauja nelegaliais žmonėmis – todėl jie gavo įsakymą „iš viršaus“ nutraukti šį darbą... Jie mums pranešė tik vakar, o dabar mes iš naujo rengiame paraiškas“, – kitame pokalbyje birželį aiškina D. Korabau.
Prašymus išduoti vizas taip pat pateikė tokios Baltarusijos įmonės kaip „Sidon tour“ ir „Beregovaja zvezda“ (vėliau pervadinta į „World Travel“). Vėliau kvietimai pradėti išduoti per Rusiją. Migrantai dažnai skrisdavo į Maskvą arba Sankt Peterburgą, prisidengdami ketinimu ten studijuoti, o po to keliaudavo į Baltarusiją.
„Politico“ išsiuntė raštiškus prašymus pateikti komentarus Prezidento turto departamentui, Vidaus reikalų ministerijai, „Tsentrkurort“ ir „Oskartour“. Trys pirmieji neatsakė, o elektroninis laiškas, siųstas „Oskartour“, grįžo atgal.
Skambučiai į Turto departamento, Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybinio pasienio komiteto skambučius liko be atsako. „Oskartour“ telefono numeris buvo išjungtas. Skambučių išklotinėse nurodytas „Oskartour“ vadovo D. Korabau telefono numeris buvo peradresuotas kitam asmeniui.
Atsiliepė „Tsentrkurort“ direktoriaus pavaduotojas A. Strelčanka, tačiau prieš padėdamas ragelį paneigė, kad yra kaip nors susijęs su 2021 m. migracijos krize. Minsko srities kriminalinės policijos viršininko pavaduotojas I. Kačalau patvirtino savo tapatybę, bet nutraukė pokalbį, vos tik prasidėjo klausimai. Vidaus reikalų ministerijos pareigūnas M. Bedunkevič, kalbėjęs su I. Kačalau, padėjo ragelį netaręs nė žodžio. Vidaus reikalų ministras Ivanas Kubraku į tiesioginę žinutę neatsakė.
Užmerkė akis
Buvusių saugumo tarnybų pareigūnų, kurie dabar priešinasi A. Lukašenkos valdymui, asociacijos „BelPol“ duomenimis, schema buvo sukurta 2021 m. pavasarį-rudenį.
Iš pradžių režimas tiesiog užmerkdavo akis, kai pavieniams migrantams pavykdavo kirsti ES. Viename šio laikotarpio perimtame pokalbyje D. Korabau pastebėjo: „Mums nerūpi, (ar jie dingsta), jei tik perka bilietus į abi puses.“
Pirmaisiais krizės mėnesiais pasieniečių prie sienos sugauti migrantai būdavo grąžinami kelionių firmoms, kurios juos apgyvendindavo savo viešbučiuose. „Jie lieka kambaryje. Turiu jų pasus ir telefonus... Jie užrakinti, o aš turiu raktą. Jie tik maitinami“, – kitame įraše sakė D. Korabau.
Pirminis nurodymas buvo nepadėti migrantams – bet ir jų nebausti, sakė „BelPol“ atstovas ir buvęs policijos pareigūnas Uladzimiras Žyharas. Tuo metu Baltarusijos valdžios institucijos stebėjo, kaip reaguos ES kaimynės Lenkija, Lietuva ir Latvija.
2021 m. birželio 20 d. D. Korabau paskambino vyras, kuris prisistatė pasieniečiu.
„Labas rytas“, – pasakė D. Korabau.
„Ar tikrai labas rytas? – atsakė vyras. – Dingo du jūsų turistai... Atsiųskite man jų pasų nuotraukas... Turėsite su jais susitikti Minske. Kol kas griežtai su jais pasikalbėsime, kad jie daugiau nebandytų to daryti. Jei kitą kartą juos pagausime, skirsime jiems deportaciją... Jie klaidžiojo netoli Lenkijos sienos.“
Kitame pokalbyje D. Korabau atrodo sunerimęs dėl programos sėkmės: „Irakiečiai plinta po Baltarusiją kaip skruzdėlės. Mums nusispjaut. Tarnyba padarė klaidą – pirmosios dvi grupės pabėgo nenubaustos... Kiti irakiečiai Bagdade galvoja: „Jei jie tai padarė, kodėl mes negalime?“. Dabar 80 proc. turistų, skrendančių šiais reisais, yra tokie patys.“
Tačiau iki 2021 m. rudens Baltarusijos valdžios institucijos ne tik sutiko su migrantų srautu, bet ir nukreipdavo atvykėlius į šalį ES link, matyti iš nutekintų vaizdo įrašų, kuriuose pareigūnai lydi migrantus prie sienos.
Tai buvo daroma A. Lukašenkos nurodymu, teigia penki dabartiniai pasieniečiai ir trys Vidaus reikalų ministerijos darbuotojai. „Visi suprato, kad tai buvo daroma keršijant už griežtą ES poziciją A. Lukašenkos atžvilgiu“, – sakė vienas iš jų.
Pasienio pareigūnas Alehas prisiminė, kad 2021 m. vasarą, pradėjus didėti migrantų antplūdžiui, nuolatiniai pasienio darbuotojai buvo informuoti, kad šis klausimas yra nacionalinės svarbos, ir jiems buvo liepta laukti tolesnių nurodymų.
Rudenį jie gavo naujus nurodymus. „Iš viso personalo buvo atrinkti keli darbuotojai, kurie turėjo užtikrinti netrukdomą migrantų ir juos lydinčių asmenų vykimą prie valstybės sienos“, – aiškino Alehas. Jie buvo atsakingi už tai, kad su likusiais darbuotojais būtų rengiami „informavimo užsiėmimai“, siekiant užtikrinti, kad niekas nesiimtų nereikalingų veiksmų.
„Paprasčiau tariant, taisyklė buvo tokia: jei matote migrantus, nusigręžkite ir elkitės taip, tarsi jų ten nebūtų, – pasakojo Alehas. – Už tai nebus baudžiama.“
Patobulėję metodai
„Buvo stulbinama, kaip organizuotai veikė grupės“, – prisiminė kitas pasieniečio darbuotojas Aliaksandras.
Migrantai privačiais automobiliais buvo vežami prie sienos, kur juos pasitiko ASAM (Atskiros aktyviųjų priemonių tarnybos), specialaus Baltarusijos pasieniečių padalinio, nariai. Padedami pasieniečių, jie buvo nukreipiami į konkrečius sienos kirtimo punktus ir bandė įveikti sieną.
„Iš pradžių nebuvo jokios struktūros – jie tiesiog neorganizuotai puolė į priekį, – sakė Aliaksandras. – Vėliau, kai schema buvo patobulinta, jų veiksmai tapo labiau apskaičiuoti. Keli lydintieji buvo uniformuoti. Nedidelės grupės nuo penkių iki 15 žmonių. Visi jie ėmė nešiotis kopėčias ir metalo žirkles, dėvėti kokybiškus žieminius drabužius.“
Jei pirmasis bandymas nepavykdavo, vėliau jie bandydavo dar kartą. Jei ir vėl nepavykdavo, būdavo taikoma nauja taktika: viena grupė veikė kaip masalas, o mažesni būriai bandė pereiti per mažiau saugomas vietas. Jei juos aptikdavo Lenkijos, Lietuvos ar Latvijos institucijos, migrantai pasitraukdavo į mišką ir laukdavo tolesnių nurodymų.
Ši situacija netrukus pateko į tarptautines antraštes, nes Lenkija, Latvija ir Lietuva stengėsi užkirsti kelią migrantams patekti į savo šalių vidų, todėl tūkstančiai žmonių liko įstrigę pasienyje.
Kitas pasienietis Kirilas sakė, kad kai kurie migrantai, išsekę po kelių dienų be maisto, buvo pasirengę šturmuoti sieną, o kiti bandė grįžti į Baltarusiją.
„Jei jie nuspręsdavo grįžti, Baltarusijos pusė juos sulaikydavo ir elgėsi su jais kaip su gyvuliais. Visi, kurie bandė grįžti, buvo tempiami atgal prie sienos – ir mušami“, – aiškino Kirilas.
Dabartinis ASAM narys, su kuriuo susisiekė „Politico“, patvirtino, kad schema pasikeitė. Paklaustas, ar migrantai buvo vedami prie sienos ir verčiami grįžti atgal, jis atsakė: „Taip.“ Tada jis pridūrė, kad jie pasirašė „penkerių metų neatskleidimo susitarimą“. Netrukus po to jis nutraukė ryšį.
Šiandien, pasak Aleho, schema tęsiama. Tačiau, užuot užtvėręs sieną, A. Lukašenkos režimas dabar daugiausia dėmesio skiria „kokybei, o ne kiekybei“.
Perkeliant migrantus prie ES sienos dalyvauja kelios komandos: paramos padalinys, diversantų komanda ir kvalifikuoti instruktoriai. Bet koks kritiškas ES kaimyninės šalies politinis pareiškimas skatina nedelsiant padidinti migrantų srautus prie tos sienos.
„Migrantus reikia kontroliuoti, kad jie neišsibarstytų po šalį, – sakė Alehas. – Todėl srautai sumažėjo, tačiau jų organizuotumas ir pasirengimas akivaizdžiai pagerėjo.“
Parengta pagal „Politico“ inf.
