Nors R. Fico komentarai toli gražu nereiškė raginimo pasitraukti iš svarbiausių Rytų Europos šalies aljansų, premjeras, kurio santykiai su Vakarų sąjungininkais tampa vis labiau prieštaringi, palietė temą, kurią daugelis slovakų laiko tabu.
R. Fico reagavo į savo partijos aukšto rango pareigūno, Seimo pirmininko pavaduotojo Tiboro Gasparo pastabas, kuris vienam transliuotojui sakė, kad nuo Slovakijos įstojimo į ES ir NATO įvykę pokyčiai reiškia, jog šalis ateityje gali svarstyti galimybę išstoti iš ES ir NATO, o tai, pasak jo, yra „kraštutinis sprendimas“.
Slovakijos premjeras sakė, kad „visiškai“ sutinka su T. Gasparu dėl to, kad valstybės narės padėtis „keičiasi“. Jis pateikė palyginimą su Varšuvos paktu, pažymėdamas, kad sovietų dominuojamas karinis aljansas „iširo per metus“.
„Tiesa, kad ES ir NATO yra mūsų gyvybiškai svarbi erdvė, tačiau niekas mums nesutrukdys įspėti Slovakiją apie įvairius pavojus“, – sakė R. Fico socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame pareiškime.
Slovakijos lyderis į valdžią grįžo 2023 m., žadėdamas stiprinti šalies santykius su visomis pasaulio galybėmis, įskaitant Rusiją, kartu patvirtindamas šalies narystę 27 narių bloke ir su JAV susijusiame kariniame aljanse.
Tačiau pastarosiomis savaitėmis, po gruodį Maskvoje įvykusio susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir paaštrėjusio ginčo su Ukraina dėl dujų tiekimo, jo vyriausybė sustiprino retoriką, kritikuojančią Kyjivą ir ES bei NATO sąjungininkus.
Pasitraukimo iš ES perspektyvą nedelsdami atmetė didelė dalis Slovakijos politinio elito atstovų, įskaitant prezidentą Peterį Pellegrinį, R. Fico sąjungininką, opozicijos lyderius ir regionų gubernatorius, įskaitant vieną, kuris yra R. Fico partijos „Smer“ narys.
Slovakijos, kaip euro zonos ir ES bevizio režimo zonos narės, integracija sustiprėjo nuo 2004 m., kai Slovakija įstojo į ES ir NATO. Įstoti į abi šias organizacijas buvo politinis tikslas nuo pat šalies nepriklausomybės atgavimo 1993 m., kai subyrėjo Čekoslovakija.
Šį mėnesį Slovakijos automobilių pramonei atstovaujanti grupė pasisakė, kad R. Fico pastangos priartinti šalį prie Rusijos ir atitolinti ją nuo transatlantinės partnerystės kelia pavojų šalies ekonominei ateičiai.
Premjero retorika sukėlė vis didesnius visuomenės protestus, reikalaujančius, kad Slovakija ir toliau laikytųsi proeuropietiškų nuostatų. R. Fico partijos populiarumas sumažėjo, o kelios apklausos rodo, kad „Smer“ atsilieka nuo proeuropietiškos „Progresyviosios Slovakijos“ frakcijos.
Sekmadienį 250 psichologų ir psichiatrų grupė pasirašė atvirą laišką R. Fico, kuriame įspėjo, kad jo vis labiau autoritarinis stilius ir neteisingi pareiškimai poliarizuoja visuomenę.
Padidėjusį agresyvumą jie sieja su praėjusių metų gegužės mėn. pasikėsinimo nužudyti, kai ginkluotas asmuo pašovė premjerą ir jis kelias savaites buvo gydomas reanimacijoje, pasekmėmis.
„Tikimės Jūsų gebėjimo reflektuoti save ir galimybės koreguoti savo politinį elgesį, – rašoma laiške, – įskaitant galimybę apsvarstyti galimybę pasitraukti iš didžiosios politikos.“
Atsakydamas R. Fico apkaltino ekspertus politiniu šališkumu – ir tvirtino, kad pareiškimu bandoma kurstyti „Slovakijos Maidaną“ – tai nuoroda į 2014 m. proeuropietiškus protestus Kyjive, kurie baigėsi tuometinio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus, pabėgusio į Rusiją, nušalinimu.
Kaip skelbė agentūra „Reuters“, Slovakijos opozicinės partijos antradienį atsiėmė parlamento pasiūlymą dėl nepasitikėjimo, kuriuo buvo siekiama atleisti ministro pirmininko R. Fico kabinetą. Tai pranešė parlamento pirmininko pavaduotojas Peteris Žiga.
Opozicija protestavo prieš R. Fico pasiūlymą užtikrinti posėdžio slaptumą, motyvuodama tuo, kad jis dalijasi konfidencialia informacija, ir pareiškė, kad artimiausiu metu surengs naują balsavimą dėl nepasitikėjimo.
Parengta pagal „Bloomberg“ ir „Reuters“ inf.
