Nutekintuose J. Prigožino laiškuose – naujos detalės apie „Wagner“ veiklą: kartu su teroristais rengė išpuolius prieš Vakarų objektus

Apie tai praneša Ukrainos televizijos kanalas „Channel 24", remdamasis nutekintais J. Prigožino grupės „Concord Group“ susirašinėjimo dokumentais.

Nutenkintuose susirašinėjimuose – daugybė elektroninių laiškų, kuriuos rašė Ukrainoje nužudytų „Wagner“ samdinių giminaičiai, taip pat motinos ir tėvai, prašantys J. Prigožino įdarbinti jų sūnus.

Gauti elektroniniai laiškai taip pat atskleidžia skandalą dėl apnuodijimo maistu. Įtariama, kad jį sukėlė J. Prigožino tuomet vadovaujama „Concord Group“.

J. Prigožinas pagarsėjo kaip itin žiaurių Rusijos samdinių pajėgų „Wagner“ įkūrėjas. Šių pajėgų kovotojai dalyvavo kovinėse misijose Afrikoje, Sirijoje ir Ukrainoje.

2023 m. birželį J. Prigožinas susipyko su Rusijos karine vadovybe ir pradėjo ginkluotą sukilimą, tačiau po derybų su V. Putinu staiga jį atšaukė.

Po dviejų mėnesių, 2023 m. rugpjūtį, J. Prigožinas žuvo per lėktuvo katastrofą, kurios tikėtinu organizatoriumi daugelis nepriklausomų stebėtojų įvardijo Kremliaus vadovą Vladimirą Putiną.

2021 m. kovą buvęs Rusijos žvalgybos pareigūnas Igoris Smirnovas parašė elektroninį laišką J. Prigožino bendrovei „Concord Group“, kuriame teigė, kad į pensiją išėję Rusijos karininkai planuoja dalyvauti išpuoliuose prieš užsienio infrastruktūros objektus Vakarų Afrikoje.

I. Smirnovas taip bandė įskųsti arba įspėti "Wagner" grupę.

Jis teigė, kad „rusų grupė palaiko ryšius su daugeliu ginkluotų grupuočių Vakarų Afrikoje, įskaitant „Ansaru“ ir „Al Qaeda“ padalinį Nigerijoje“.

„Mainais už išpuolius prieš Vakarų naftos bendroves džihadistai padeda apginkluoti kovotojus Nigerio deltoje pagal tiesioginį susitarimą su rusais.

Po pirmųjų išpuolių prieš Vakarų bendroves atsakomybę už tai prisiims „Al Qaeda Islamiškajame Magrebe“, – teigė I. Smirnovas.

Jis taip pat teigė turįs vaizdo ir garso įrašų, kuriuose į derybas dėl išpuolių įtraukiamas „Wagner“ samdinys.

„Visa tai netrukus kris ant jūsų bendrovės, kuri destabilizuoja padėtį Vakarų Afrikoje, bendradarbiauja su teroristais ir vykdo netiesioginį karą prieš Vakarus“, – pridūrė I. Smirnovas.

Kitame elektroniniame laiške I. Smirnovas taip pat apkaltino „Wagner Group“, neva ši išviliojo pinigus iš JAV naftos bendrovės „Chevron“ mainais už bendrovės vamzdynų Nigerijoje apsaugą.

Jis taip pat pridėjo vaizdo įrašą, kuriame esą matyti, kaip „Wagner Group“ vadovo Andrejaus Troševo bendrininkas susitinka su Nigerijos karo vadu Asari Dokubo.

Tai ne pirmas kartas, kai „Wagner“ samdiniai kaltinami neteisėta veikla Afrikoje.

Žurnalistas Orchanas Džemalis, kino režisierius Aleksandras Rastorgujevas ir operatorius Kirilas Radčenka 2018 m. buvo nužudyti Centrinės Afrikos Respublikoje, kai tyrė „Wagner“ samdinių veiklą šioje šalyje.

2019 m. M. Chodorkovskio „Dosjė centras“ paskelbė tyrimą apie šį įvykį. Pagal jo duomenis, už nužudymą galėjo būti atsakinga „Wagner Group“.

„Channel 24“ gautuose elektroniniuose laiškuose taip pat atskleidžiamos „Wagner Group“ dalyvavimo Rusijos puolimuose Donecko srityje, įskaitant Bachmuto mūšį 2022 ir 2023 m., pasekmės.

Bendrovė „Wagner Group“ įdarbino tūkstančius nuteistųjų, kuriems V. Putinas suteikė malonę mainais į karinę tarnybą.

Nuteistieji nuolat dalyvavo atakose Bachmute ir kitose vietovėse, o per lėtas ir skaudžias atakas patyrė neproporcingai daug aukų.

Nuo 2023 m. sausio mėn. daugybė žmonių siuntė elektroninius laiškus bendrovei „Wagner“, kuriuose klausė apie savo nužudytus giminaičius ir kompensacijas už jų žūtį.

2023 m. sausį Jekaterina Merzliak rašė, kad 2022 m. gruodį žuvo 25 metų „Wagner“ kovotojas, kuris vėliau buvo palaidotas Krasnoselkupo kaime.

„Kaimo gyventojai pasipiktinę, kad nė vienas vietos valdžios atstovas neparodė deramos pagarbos mūsų didvyrio tėvams.

Jie nepadėjo nei organizuojant laidotuves, nei transportuojant. Buvo visiška tyla, tarsi nieko nebūtų įvykę“. – rašė ji.

J. Merzliak taip pat rašė, kad jo „tėvui teko penkias valandas pačiam vežti karstą su priekaba per duobėtą kelią, nepaisant to, kad mūsų administracijai nesunku į miesto dienos iškilmes sraigtasparniu atskraidinti kokį nors dainininką“.

Susirašinėjime taip pat yra elektroninių laiškų, kuriuos rašė kalinių motinos, prašydamos „Wagner Group“ įdarbinti jų sūnus.

„Gerbiamas Jevgenijau Viktorovičiau (Prigožine – red. past.), prašau Jūsų pagalbos! Prašau, padėkite mano sūnui išpirkti kaltę“, – 2022 m. lapkritį J. Prigožinui rašė viena iš jų.

„Mano sūnus išvyko į Maskvą užsidirbti pragyvenimui. Deja, ten jis įsivėlė į bėdą ir atsidūrė kardomajame kalėjime“, – pridūrė ji.

Žinutėje, skirtoje V. Prigožinui, kalinio mama prašė „padėti jos sūnui patekti į frontą“ ir teigė, kad „jis labai laukia jo pagalbos!“.

Andrejus Lapšinas 2023 m. balandį rašė, kad jo penkiolikmetis sūnus, karo mokyklos kadetas, „giliai įsitraukęs į patriotizmą, savo ateitį mato Rusijos teisėsaugos institucijų gretose ir yra aistringas „Wagner Group“ gerbėjas“.

„Todėl norėčiau paprašyti jūsų pagalbos padedant suorganizuoti jam darbą vasaros atostogų metu – kad jis ne veltui gaištų laiką dirbdamas kokio nors tinklo kavinėje ar kurjeriu, o įsitrauktų į tikrą, rimtą, reikalingą ir naudingą mūsų Tėvynei užduotį“, – rašė A. Lapšinas.

Kai kuriuose kituose elektroniniuose laiškuose „Wagner Group“ veikla buvo vertinama kritiškiau.

Moteris, vardu Dinara Satanova, 2023 m. liepą rašė, kad „Wagner Group“ vadovybės rankos „suteptos mūsų vaikų, vyrų ir brolių krauju“.

„Mums žinomi faktai apie nužudymus, prievartą, atsisakymą suteikti medicininę pagalbą ir badą, nepaisant visų pastangų juos nuslėpti“, – teigė ji.

D. Satanova sakė, kad „Wagner“ siekis įdarbinti nuteistuosius buvo „panašus į prekybą vergais, iš kurios bendrovė uždirbo milijonus“.

„Jūs sunaikinote ir sugriovėte mūsų šeimas, mūsų vaikus. Kokiu pagrindu buvo verbuojami vaikai iki 22 metų? Motinos nebuvo informuotos, nebuvo duotas joks sutikimas“, – rašė moteris.

Be karinės veiklos, susirašinėjimas apima ir „Concord Group“ maisto produktų įsigijimo schemas.

2019 m. Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno komanda atskleidė, kad „Concord Group“ tiekė nekokybišką maistą Maskvos ir Sankt Peterburgo mokykloms ir vaikų darželiams, o dėl to apsinuodijo šimtai vaikų.

Kilus skandalui, daugybė tėvų siuntė elektroninius laiškus bendrovei „Concord Group“ ir reikalavo kompensacijos.

Atsakydamas į kaltinimus, J. Prigožinas 2019 m. rugpjūtį apkaltino A. Navalną organizavus šį apnuodijimą, teigiama nutekintame susirašinėjime.

J. Prigožinas tikino, kad A. Navalnas ir jo bendrininkė Liubov Sobol „išsireikalavo 300 mln. rublių (3 mln. eurų), kad nekiltų skandalas dėl vaikų“.

„Padarėme didelę pažangą šiame tyrime ir neatmetame galimybės, kad apnuodijimo incidentas buvo atviro sabotažo rezultatas, nes tai rodo daugybė faktų“, – tuomet sakė J. Prigožinas.

„Kaip žinote, L. Sobol yra žmogus, pasiryžęs įvykdyti bet kokį nusikaltimą, kad taptų politike <..>. Turime liudininkų, kurie patvirtina, kad Sobolas buvo tiesiogiai susijęs su vaikų liga“, – pridūrė jis.

„Wagner“ įkūrėjas teigė, kad L. Sobol ir A. Navalnas „galėjo būti šio baisaus nusikaltimo sumanytojai ir organizatoriai“.

Nepaisant J. Prigožino teiginių, Rusijos teismas 2019 m. pripažino, kad dėl apsinuodijimo maistu kaltas koncernas „Concord Group“. Jam buvo nurodyta sumokėti kompensaciją.

Pats A. Navalnas 2020 m. išgyveno pasikėsinimą į gyvybę.

Bendras „The Insider“, „Bellingcat“, CNN ir „Der Spiegel“ tyrimas atskleidė, kad A. Navalną nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“ apnuodijo Rusijos federalinės saugumo tarnybos agentai.

2024 m. vasarį A. Navalnas mirė Rusijos kalėjime. Nepriklausomi ekspertai teigia, kad jis buvo nužudytas tyčia arba mirė dėl sunkių sąlygų ir nepakankamos medicininės pagalbos.