Migri sprendimų vis dar laukia apie 600 rusų, kurių didžioji dauguma atvyko į Suomiją, kai Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą. Praėjusių metų lapkritį jų buvo apie 800.
„Mūsų tikslas – išnagrinėti visus šiuos prašymus iki balandžio pabaigos“, – pareiškė portalui „Yle“ Migracijos tarnybos specialioji vyresnioji inspektorė Eppu Ojala.
Nuo karo pradžios Suomija priėmė daugiau nei 1400 sprendimų dėl Rusijos piliečių prašymų. Daugiau kaip 400 sprendimų buvo teigiami ir apie 400 – neigiami.
500 atvejų prašymo svarstymas buvo nutrauktas. Paprastai tai daroma keičiant prašymo tipą.
Kai kuriais atvejais rusų prašymų nagrinėjimas truko daugiau nei dvejus metus, nes Migri laukė bendrų Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros instrukcijų dėl mobilizacijos Rusijoje.
Migracijos tarnybos duomenimis, norint gauti prieglobstį Suomijoje, vien mobilizacinio šaukimo paprastai neužtenka. Migri šią aplinkybę aiškina tuo, kad šaukimo vengimas paprastai neužtraukdavo bausmės ar persekiojimo.
„Kiekvieną konkretų atvejį mes vertiname individualiai“, – pabrėžė E. Ojala.
Be mobilizacijos ir karo tarnybos, dažniausios priežastys, dėl kurių Rusijos piliečiai prašo prieglobsčio Suomijoje, yra politinis aktyvumas, antiputiniška veikla ar pažiūros, priklausymas Jehovos liudytojams, seksualinėms ir lytinėms mažumoms bei valdžios represijos Šiaurės Kaukaze, ypač Čečėnijoje.
