„Kinija nedalyvauja valdant ir eksploatuojant kanalą ir niekada nesikišo į jo reikalus“, – pareiškė užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning.
D. Trumpo teiginius, neva kanalą valdo Kinija, paneigė ir Panamos prezidentas Jose Raulis Mulino, pasakęs, kad į kanalo valdymą nesikiša jokia pasaulio valstybė.
Panama pasiskundė Jungtinėms Tautoms dėl „nerimą keliančio“ JAV prezidento D. Trumpo grasinimo užimti Panamos kanalą, kartu pradėdama su Honkongu susijusios įmonės, dviejų uostų, veikiančių vandens kelyje tarp dviejų vandenynų, operatorės, auditą.
Laiške JT generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui Panamos vyriausybė rėmėsi JT Chartijos straipsniu, draudžiančiu bet kuriai narei „grasinti jėga ar ją panaudoti“ prieš kitos šalies narės teritorinį vientisumą ar politinę nepriklausomybę.
Antradienį žurnalistams išplatintame oficialiame laiške A. Guterresas raginamas perduoti šį klausimą JT Saugumo Tarybai, tačiau neprašoma sušaukti posėdžio.
D. Trumpas pirmadienį savo inauguracinėje kalboje pakartojo priekaištą, kad Kinija sėkmingai „valdo“ Panamos kanalą, vis aktyviau veikdama aplink vandens kelią, kurį JAV perdavė 1999 m. pabaigoje.
„Mes jo neatidavėme Kinijai, mes jį atidavėme Panamai. Ir mes jį atsiimame“, – sakė D. Trumpas.
Tuomet Panamos kontrolės tarnyba, prižiūrinti viešuosius subjektus, paskelbė, kad Panamos uostų bendrovėje bus pradėtas „išsamus auditas“, kurio tikslas – „užtikrinti efektyvų ir skaidrų viešųjų išteklių naudojimą“.
Ši bendrovė, priklausanti Honkonge įsikūrusio konglomerato „CK Hutchison Holdings“ filialui „Hutchison Ports“, valdo Balboa ir Kristobalo uostus abiejuose kanalo galuose.
Kontrolės tarnyba teigė, kad bus siekiama nustatyti, ar bendrovė laikosi koncesijos sutarčių, įskaitant tinkamą ataskaitų apie pajamas, mokėjimus ir mokesčius valstybei teikimą.
„Hutchison Ports PPC“ savo pranešime teigė, kad „palaiko ir toliau palaikys skaidrius ir bendradarbiavimu pagrįstus santykius“ su Panamos valdžios institucijomis.
„Mes išlaikome tvirtą įsipareigojimą laikytis visų įstatymų ir kitų teisės aktų, visapusiškai vykdydami savo sutartinius įsipareigojimus, – teigė įmonė. – Apie mūsų finansinius rezultatus, kurių auditą atlieka nepriklausomas išorės auditorius, kasmet informuojame savo partnerę, Panamos valstybę, taip užtikrindami pasitikėjimą mūsų valdymu ir skaidrumą.“
Panamos prezidentas Jose Raulis Mulino neigė, kad kuri nors kita valstybė kišasi į kanalo veiklą, kuri, pasak jo, vykdoma laikantis neutralumo principo.
„Kanalas yra ir liks Panamos nuosavybė“, – atsakydamas į D. Trumpo grasinimus sakė jis.
Respublikonas jau kelias savaites didina spaudimą dėl kanalo, per kurį keliauja 40 proc. viso JAV konteinerių srauto. Jis atsisakė atmesti galimybę panaudoti karinę jėgą jam susigrąžinti.
Panamos uostų bendrovės koncesijos sutartis 2021 m. buvo pratęsta 25 metams. Pagrindinės kanalo naudotojos yra JAV, po jų eina Kinija.
Nuo 2000 m. vandens kelias į Panamos valstybės iždą įnešė daugiau kaip 30 mlrd. dolerių, iš jų beveik 2,5 mlrd. dolerių – praėjusiais finansiniais metais.
D. Trumpui grasinant muitais, Kinija žada ginti savo interesus
JAV prezidentui D. Trumpui pagrasinus jau nuo kitos savaitės pabaigos įvesti 10 proc. muitą importui iš Kinijos, šalis pažadėjo ginti savo „nacionalinius interesus“.
Jau kitą dieną po inauguracijos D. Trumpas Baltuosiuose rūmuose kalbėdamas su žurnalistais perspėjo ir Europos Sąjungą, kad jai gali būti taikomi dideli mokesčiai, bei vėl nusitaikė į Pekiną dėl neteisėtos prekybos fentaniliu.
„Jie su mumis elgiasi labai labai blogai. Taigi jiems bus taikomi tarifai“, – apie ES sakė D. Trumpas. Dieną anksčiau naujasis prezidentas apkaltino bloką, kad neimportuoja pakankamai amerikietiškų produktų, ir sakė, jog „tai ištaisys“ įvesdamas tarifus arba ragindamas pirkti daugiau naftos ir dujų.
Antradienį D. Trumpas pakartojo savo grasinimą įvesti 10 proc. muitą Kinijai, nes „jie siunčia fentanilį į Meksiką ir Kanadą“. Paklaustas, nuo kada bus įvesti tarifai, jis atsakė, kad „ta data tikriausiai yra vasario 1-oji“.
Tą pačią dieną D. Trumpas sakė galintis įvesti 25 proc. muitus Kanadai ir Meksikai, apkaltinęs jas nesugebėjimu sustabdyti nelegalios imigracijos ir fentanilio gabenimo į JAV. Remiantis oficialiais prekybos duomenimis, Meksika, Kanada ir Kinija yra pagrindiniai JAV importo šaltiniai.
Reaguodamas į D. Trumpo grasinimus, Pekinas trečiadienį pažadėjo ginti savo „nacionalinius interesus“. „Visada buvome įsitikinę, kad prekybos ar tarifų kare nėra laimėtojų“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning. Ji pridūrė, kad Pekinas „nori palaikyti ryšį su JAV, tinkamai spręsti nesutarimus, plėsti abipusiai naudingą bendradarbiavimą ir skatinti stabilų, sveiką ir tvarų Kinijos ir JAV santykių vystymąsi“.
Kinijos ekonomikos augimas tebėra labai priklausomas nuo eksporto.
