Pirmadienį Vašingtone įvyko iškilminga naujojo JAV prezidento D. Trumpo inauguracija, tačiau be šios ceremonijos įvairioms pasaulio šalims ir jų lyderiams ne mažiau svarbu sužinoti, kokia laukia antroji išrinktojo D. Trumpo kadencija.
Pirmuosius galimus D. Trumpo žingsnius prezidento poste „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ apžvelgė politologas, doc. dr. Saulius Spurga.
Paklaustas, ko galima tikėtis artimiausiu metu, po ketverių metų pertraukos D. Trumpui pradėjus antrąją kadenciją, politologas teigė, kad yra teisūs tie, kurie laukia šios kadencijos su nerimu, nes joje laukia daug pokyčių ir iššūkių.
„Tai – vienas svarbiausių įvykių pasaulio politikoje. Daug žadėta, daug paskleista spėliojimų. Neišskirdamas atskirų spendimų, galiu pasakyti, kad keičiasi viskas: pati paradigma, suvokimas, kas galima ir kas negalima, sprendimų priėmimo stilius, JAV vaidmuo, demokratijos suvokimas, tarptautinė politika, D. Trumpo santykiai su kaimynais, vidaus politika, deportacijos įstatymas, ekonomikos politika, be to, žodžio laisvės supratimas.
Tapęs prezidentu D. Trumpas žada pasirašyti rekordinį skaičių vykdomųjų įsakymų, tarp jų – ir masinio deportavimo programą“, – kaip keisis antroji D. Trumpo kadencija, vardijo S. Spurga.
Kylančios grėsmės demokratijai
Pastaruoju metu vyrauja nuogąstavimų dėl demokratijos ateities prie JAV prezidento vairo grįžus D. Trumpui.
Šią savaitę panašų nerimą išreiškė Vokietijos pasiuntinys JAV. Andreaso Michaeliso praėjusį antradienį užsienio reikalų ministerijai atsiųstoje kablogramoje pasiuntinys smerkia išrinktojo prezidento D. Trumpo planuojamą vykdyti „maksimalaus trikdymo strategiją“, siekiant „naujai apibrėžti konstitucinę tvarką“.
A. Michaelisas D. Trumpą įsivaizduoja kaip žmogų, kurį veikti skatina „keršto troškimas“ ir mano, kad jis siekia Kongreso ir valstijų nenaudai „maksimaliai sutelkti galią“ prezidentūroje, o tai „iš esmės nusilpnins“ pamatinius Jungtinių Valstijų demokratinius principus, teigiama kablogramoje, kurios tekstą cituoja „Bild“.
S. Spurga mano, kad nerimaujama ne be pagrindo.
„Tai – nėra tik grėsmė, tai – jau įvykęs dalykas. Pirmiausia, pačioje JAV didelė žmonių dalis mano, kad rinkimai buvo suklastoti. Kai didelis skaičius žmonių netiki rinkimais, tokiu atveju gali išryškėti demokratijos krizė.
Rinkimai turi būti normali procedūra, kai visuomenė pasirenka vieną politiką ar vieną politinę partiją, o paskui vyksta normalus gyvenimas. Rinkimai neturi būti lemiamas sprendimas, pvz., kaip koks Armagedonas, t. y. kai vieni tampa laimėtojai ir triumfuoja kitų sąskaita. Taigi demokratija bandoma įgyvendinti kitaip, nei ji veiktų harmoningoje visuomenėje“, – dėstė politologas.
Trečias svarbus dalykas, S. Spurgos teigimu – tarptautinis aspektas. „JAV po karo buvo demokratijos pavyzdys Azijai, Afrikai ir t. t. Tuomet buvo sakoma: „Jei norite gyventi laisvėje, pasiturinčiai, norite realizuotis ir būti pasaulio bendruomenės nariais, jūs turite įvesti tam tikras reformas ir turite eiti demokratijos keliu.“ Tokiu atveju, anot politologo, JAV žadėjo suteikti pagalbą, informacijos ir visas reikiamas konsultacijas.
JAV atsisako pasaulio lyderės vaidmens
Anot S. Spurgos, JAV jau traukiasi iš pasaulio lyderių elito, užleisdama vietą kitoms šalims. „Jau daugeliui JAV nebėra pavyzdys dėl kylančių riaušių, dėl D. Trumpo, kuris kalba daug nedemokratiškų dalykų. JAV atsisako savo, kaip pasaulio lyderės, vaidmens ir užleidžia savo vietą Kinijai, Rusijai ir kitoms šalims ir veikėjams. Ir tai akivaizdu. Net ir tyrimai rodo, kad demokratija daugelyje valstybių traukiasi“, – kas gali užimti JAV vietą, vardijo docentas.
D. Trumpui į Baltuosius rūmus sugrįžus po ketverių metų pertraukos, politologas retrospektyviai pažvelgė, kokį D. Trumpą matėme pirmoje kadencijoje ir kokį galime jį išvysti dabar – kaip gali skirtis jo elgesys nuo pirmosios kadencijos.
Dvi D. Trumpo kadencijos
„Dabar D. Trumpas nusiteikęs dar karingiau. Prezidentas jau turi kompetencijos ir žino, kas, kur ir kaip. Jei kas nors nepavyko pirmoje kadencijoje, tai dabar jis jau ateina su visu kompleksu sprendimų, paruoštų dalykų, kurių planuoja imtis.
Be to, jis dabar geriau apgalvojęs ir savo komandą. Kaip žinome, iš pirmos komandos beveik nieko ir neliko. Ateina nauji žmonės, tarp kurių – ir nemažai tradicinių politikų, valdininkų.
Tačiau nemaža dalis jo komandoje yra ir jo šalininkų – labai atkaklių ir nelabai paisančių taisyklių. Dar vienas aspektas, krintantis į akis – susijungimas su Elonu Masku ir kitais didelių korporacijų vadovais, kurie įsitikinę, kad tokia sąjunga su D. Trumpu, tam tikras pataikavimas jam atvers rankas jų neribotai veiklai“, – D. Trumpo skirtumus pirmosios ir antrosios kadencijos metu vardijo politologas S. Spurga.
Kylančios grėsmės Europai
Kalbant apie Europos pasiruošimą, dažnam kyla klausimų, ar bus juntami kokie nors veiksmai D. Trumpui pradėjus eiti prezidento pareigas. Apie tai paklaustas, politologas išryškino problemas, kurios susijusios su NATO likimu, šalių gynybos finansavimu, Grenlandijos klausimu ir kt.
„Visų pirma, Europa bijo muitų karo. Ypač su baime žiūri į NATO likimą. Europa yra stipri ir pasirengusi kovai su D. Trumpu sprendžiant muitų klausimus. Jei bus imtasi ryžtingų veiksmų dėl NATO, tai bus sunku pasakyti, ką Europa galės padaryti. Jau anksčiau Europa buvo paraginta skirti daugiau pinigų gynybai, NATO plotmėje pasiekti bent 2 proc.
O dabar D. Trumpas užsimena ir apie aukštesnį rodiklį, tačiau dalis Europos valstybių tam nėra pasiruošusios. Vadinasi, padėtis nėra nuspėjama, nekalbant apie tai, kad kai kurie nežino, ką daryti su D. Trumpo pretenzijomis į Grenlandiją, su prezidento kalbomis, kad jis planuoja keršyti Vokietijai. Taigi klausimų ir problemų yra išties daug“, – svarstė S. Spurga.
G. Nausėdos sprendimų poveikis
Pirmadienį prasidedant naujajai JAV prezidento D. Trumpo kadencijai, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino naująjį Vašingtono lyderį ir tikino – respublikono lyderystė gali paskatinti NATO šalis skirti daugiau lėšų gynybos poreikiams.
„Sveikinimai D. Trumpui šios ypatingos dienos proga! Nekantriai laukiu Lietuvos ir JAV bendradarbiavimo“, – socialiniame tinkle „X“ rašė G. Nausėda, pažymėdamas, jog „transatlantinė vienybė yra labai svarbi“.
„Jums, kaip JAV prezidentui, lyderiaujant, matau, kad NATO gali išleisti gynybai daugiau. Lietuva jau įsipareigojo 2026–2030 metais skirti iki 6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP)“, – užsimindamas apie praėjusios savaitės Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimus teigė jis.
Lietuvos sprendimą gynybai skirti nuo 5 iki 6 proc. BVP prezidentas G. Nausėda laiko teisingu, sąžiningu ir atitinkančiu D. Trumpo idėjas. Politologo manymu, šis sprendimas JAV prezidento administracijai turės tam tikros įtakos, kalbant apie Europos saugumo garantijas.
„Be abejonės, turės, tik nežinau, ar D. Trumpas atskirai spręs tik Lietuvos klausimą. NATO sudėtyje yra kelios dešimtys valstybių, tai, matyt, šioje plotmėje bus žvelgiama. Lietuva turėtų pati užsitikrinti savo saugumą, optimaliai skirdama tiek lėšų, kiek reikia.
Valdant D. Trumpui, mes greičiausiai dar nespėsim pasiekti numatyto lygio. Per vieną dieną to nepadarysim. Taigi neprisiriškime per daug prie D. Trumpo. Gerai, kad toks siekis paskelbtas, bet jis, visų pirma, reikalingas mums patiems“, – įvertino doc. dr. S. Spurga.
