Paklaustas, ar D. Trumpas svarstytų galimybę panaudoti karinę jėgą dėl savo politinių ketinimų Grenlandijos, Panamos kanalo ar Kanados atžvilgiu, J. D. Vance‘as atsakė: „Mums nereikia naudoti karinės jėgos. Žmonės visada ignoruoja faktą, kad mes jau turime karių Grenlandijoje. Grenlandija tikrai svarbi Amerikai strateginiu požiūriu. Ji turi daug puikių gamtinių išteklių.“
Jis pridūrė, kad Grenlandijos gyventojai norėtų būti „įgalinti“ tuos išteklius plėtoti ir kad D. Trumpas gali tai padaryti. Jis taip pat sakė, kad dabartinė Danijos vadovybė nepadarė pakankamai, kad užtikrintų Grenlandijos saugumą, todėl dabar Jungtinėms Valstijoms yra reali proga „imtis lyderystės, užtikrinti Amerikos saugumą, užtikrinti, kad tie neįtikėtini gamtos ištekliai būtų eksploatuojami“.
„Ir būtent tai Donaldas Trumpas moka daryti. Jam gerai sekasi sudaryti sandorius, ir manau, kad Grenlandijoje galima sudaryti sandorį“, – užbaigė jis.
Atsakydamas į D. Trumpo retoriką, Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas pirmadienį pareiškė, kad Danija pripažįsta, jog Jungtinės Valstijos turi saugumo interesų Arktyje, ir yra pasirengusi juos aptarti su D. Trumpo administracija.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, D. Trumpas neatmeta galimybės panaudoti jėgą Grenlandijos ir Panamos kanalo kontrolei perimti.
Sausio 7 dieną D. Trumpo sūnus Donaldas Trumpas jaunesnysis atvyko į Grenlandiją, tėvui vėl ėmus rodyti susidomėjimą salos „nuosavybės“ klausimu.
Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen pareiškė pasiūliusi pasikalbėti su D. Trumpu, jam vis garsiau reiškiant norą perimti Grenlandijos kontrolę.
Salos ministras pirmininkas Mute Egede teigia, kad Grenlandija nenori būti nei amerikiečių, nei danų, o nori būti nepriklausoma.
