JAV naujienų stotis CNN, peržiūrėjusi vyriausybines ataskaitas ir apklaususi daugiau nei tuziną ekspertų, daro prielaidą, kad galutinis atsakymas yra abiejų variantų derinys.
Los Andželo miesto ir apygardos pareigūnai gaisrus apibūdino kaip „tobulos audros“ įvykį, kai uraganiniai iki 160 kilometrų per valandą gūsiai neleido jiems panaudoti svarbių lėktuvų, kurie būtų galėję anksti numesti vandenį ir ugnį slopinančias medžiagas į sausros nuniokotus rajonus. CNN apklausti ekspertai sutarė, kad dėl tokio vėjo, neįprastai sausų sąlygų ir daugybės gaisrų, kilusių vienas po kito tame pačiame geografiniame regione, neišvengta didelio masto destrukcijos.
Nepaisant to, žmonės galėjo imtis tam tikrų veiksmų, kad sumažintų gamtos rūstybės poveikį. Nenuoseklus augmenijos tvarkymas, senstanti infrastruktūra ir namai bei planavimo stoka greičiausiai prisidėjo prie gaisrų, kurie iki šiol išdegino daugiau kaip 140 kvadratinių kilometrų, sunaikino tūkstančius pastatų ir nusinešė mažiausiai 11 žmonių gyvybių.
Los Andželo merė Karen Bass pažadėjo atlikti išsamų tyrimą. „Būkite tikri (...) mes būtinai atliksime vertinimą, kad išsiaiškintume, kas pavyko, o kas ne, ir kad patrauktume atsakomybėn (atsakingus) – bet ką, departamentą, asmenį ir t. t.“, – sakė ji.
Tušti hidrantai
Dalis šio tyrimo neabejotinai bus skirta pagrindiniam gaisrų gesinimo ingredientui – vandeniui.
Trečiadienio rytą, kai stiprus vėjas kurstė liepsnas, per radijo laidas buvo galima išgirsti, kaip ugniagesiai praneša apie nerimą keliantį įvykį.
„Praradome didžiąją dalį hidrantų slėgio“, – pasak apygardos dispečerinės tarnybos įrašo, apie 2.45 val. sakė vienas ugniagesys, prašydamas padėti papildyti ugniagesių automobilius.
„Turime tuščius hidrantus“, – įspėjo kitas.
Ekspertai CNN sakė, kad net ir visiškai veikiančių hidrantų nebūtų pakakę kovoti su tokio masto gaisrais, kokie siautėjo šią savaitę, ypač kai oro ištekliai, pavyzdžiui, sraigtasparniai ir stacionarūs lėktuvai, dėl vėjo buvo sustabdyti.
„Nežinau nė vienos vandens sistemos pasaulyje, kuri būtų pasiruošusi tokiam įvykiui“, – sakė Kalifornijos universiteto Los Andžele (UCLA) vandens išteklių ekspertas Gregas Pierce'as.
Vis dėlto pilnai veikiantys hidrantai galėjo padėti sumažinti kai kuriuos nuostolius – čia išgelbėti namą, čia užgesinti žarijas, rašo CNN.
Ramiojo Paliseido rajone, kuris yra tolimesniame savivaldybės vandens sistemos gale ir kurio vandens srautas mažėja dėl mažėjančio vamzdynų, nutiestų nuo pagrindinės linijos, ilgio, hidrantai išdžiūvo dėl precedento neturinčio poreikio, tenkančio sistemai, kuri nebuvo pritaikyta gaisrams gesinti, sakė Los Andželo vandens ir elektros departamento vyriausioji vykdomoji pareigūnė ir vyriausioji inžinierė Janisse Quiñones.
J. Quiñones sakė, kad Paliseido ugniagesiai, kovojantys su gaisru, 15 valandų iš eilės keturis kartus viršijo įprastą poreikį. Trys atskiros maždaug po milijoną galonų vandens talpyklos aprūpina gaisrinius hidrantus šiame rajone. Antradienio naktį ir trečiadienio rytą šios talpyklos retkarčiais ištuštėdavo, todėl gaisriniuose hidrantuose sumažėdavo slėgis. J. Quiñones sakė, kad trečiadienį išdžiūvo 20 proc. hidrantų, naudotų Paliseido gaisrui gesinti.
„Mes gesiname gaisrą naudodamiesi miesto vandens sistemomis, o tai tikrai sudėtinga, – sakė ji. – Tai precedento neturintis įvykis.“
Penktadienį laikraštis „Los Angeles Times“ pranešė, kad netoliese esantis rezervuaras buvo remontuojamas ir gaisrų metu buvo tuščias, o tai dar labiau apsunkino gaisrų gesinimo pastangas.
Po kelių valandų Kalifornijos gubernatorius Gavinas Newsomas paragino atlikti nepriklausomą tyrimą dėl problemų, susijusių su vandens tiekimu su gaisrais kovojantiems ugniagesiams.
„Tebesitęsiantys pranešimai apie tai, kad gaisrų metu sumažėjo vandens slėgis kai kuriuose vietiniuose gaisriniuose hidrantuose, ir pranešimai apie tai, kad Santa Inezo rezervuaro vandens atsargos yra neprieinamos, man ir bendruomenei kelia didelį nerimą“, – rašė G. Newsomas laiške, kurį paskelbė platformoje „X“.
Laiškas buvo adresuotas Los Andželo apygardos viešųjų darbų direktoriui Markui Pestrellai ir J. Quiñones.
„Mums reikia atsakymų, kad tai nepasikartotų ir kad kovai su šiais katastrofiškais gaisrais turėtume visus turimus išteklius“, – sakė gubernatorius.
Kitame miesto gale, Altadinoje, kur antradienio vakarą kilo Itono gaisras, problemos su sausais hidrantais kilo dėl elektros trūkumo, sakė pietų Kalifornijos vandens tiekėjo, tiekiančio vandenį vakariniam Altadinos regionui, valdybos narys Bobas Gomperzas.
Duodamas interviu CNN, B. Gomperzas paaiškino, kad tokiose kalnų papėdės bendruomenėse kaip Altadina vandens sistema iš dalies priklauso nuo gravitacijos. Tai reiškia, kad vandenį reikia pumpuoti į aukštesnėse vietose esančias talpyklas, kad prireikus jis galėtų tekėti žemyn.
Kai ugniagesiai gelbėtojai ir namų savininkai, kovodami su neseniai kilusiu gaisru, sodo žarnomis ištuštino šias talpyklas, pareigūnai negalėjo pumpuoti vandens, kad jas vėl pripildytų, nes elektros energijos tiekimo bendrovė „Southern California Edison“ nutraukė elektros energijos tiekimą šioje teritorijoje, kad apsaugotų ugniagesius nuo krentančių elektros linijų.
B. Gomperzas sakė, kad be elektros energijos nebuvo galimybės pumpuoti vandenį ten, kur jo reikėjo.
Reikalauja tinkamo finansavimo
Nors Los Andželo apylinkės nėra svetimos dideliems miškų gaisrams, ugniagesių pareigūnai skambina pavojaus varpais dėl jų gebėjimo atremti smarkiai didėjančią nelaimių riziką, kurią iš esmės skatina klimato kaita.
Tačiau esminiams patobulinimams reikia politinės valios ir didelių finansinių išteklių, kurių Los Andželo miesto ugniagesių departamento vadovė Kristin Crowley ne kartą yra sakiusi neturinti.
Praėjusį mėnesį K. Crowley atmintinėje Los Andželo merei K. Bass rašė, kad „svarbiausių“ civilinės pagalbos pareigybių panaikinimas ir viršvalandžių valandų sumažinimas 7 mln. dolerių „smarkiai apribojo departamento gebėjimą pasirengti, mokytis ir reaguoti į didelio masto ekstremalias situacijas“.
K. Crowley teigė, kad biudžeto mažinimas turėjo įtakos departamento mokymams ir gaisrų prevencijai, ypač pažymėdama, kad dabartinis finansavimas apribojo departamento galimybes atlikti privalomus krūmynų valymo patikrinimus, kuriuos ji apibūdino kaip „labai svarbius mažinant gaisrų riziką didelio pavojaus zonose“.
Praėjusiais metais K. Bass patvirtino metinio gaisrų gesinimo biudžeto sumažinimą daugiau nei 17 mln. dolerių, o šis sprendimas sulaukė daug kritikos, nes pagalbos prašymų gaisrų metu buvo gerokai daugiau nei ugniagesių, galinčių į juos reaguoti. Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje K. Bass aptarė su šiais sumažinimais susijusius ginčus, teigdama, kad tokie biudžeto sumažinimai nebūtų turėję jokios įtakos dabartinei situacijai.
„Svarbu suprasti, kad mums buvo sunkūs biudžeto laikai, – sakė ji ketvirtadienį. – Visi tai žinojo, tačiau mūsų biudžeto poveikis tikrai neturėjo įtakos tam, ką išgyvenome pastarosiomis dienomis.“
K. Bass taip pat sakė, kad buvo skirtas papildomas finansavimas, „kuris bus paskirstytas vėliau“. Tas papildomas finansavimas sudarė 53 mln. dolerių padidėjusį priešgaisrinės apsaugos biudžetą, palyginti su praėjusiais metais, CNN sakė miesto tarybos nario Bobo Bloomenfieldo atstovas spaudai.
Vis dėlto penktadienį duodama interviu vietos naujienų stočiai „Fox11“ K. Crowley sakė, kad miestas nuvylė jos departamentą ir kad, jos nuomone, jie būtų buvę „geresnėje padėtyje“ užkirsti kelią kai kuriems dideliems nuostoliams, jei jos prašymai skirti papildomų išteklių būtų buvę patenkinti.
„Mes šaukiame, kad būtume tinkamai finansuojami“, – sakė ji žurnalistei.
K. Crowley taip pat buvo išreiškusi susirūpinimą 2023 m. sausio mėn. „Nuo klimato kaitos poveikio, sezoninių Santa Anos vėjo sąlygų iki padidėjusių statybų didelio gaisringumo teritorijose poveikio, Los Andželo miesto ugniagesių departamentas (LAFD) susiduria su ištisus metus trunkančiu gaisrų sezonu“, – rašė ji, pažymėdama, kad reikės išplėsti darbuotojų skaičių, kad atitiktų šią „naują normalią situaciją“, kuri dar labiau pablogėjo, nes dėl valstijos kalėjimų reformų sumažėjo kalinių, kurie tradiciškai dirbo kartu su ugniagesiais pagal valstijos išsaugojimo stovyklų programą.
Praėjusiais metais Los Andželo apygardos pareigūnai taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad „kritiškai trūksta“ šių papildomų kalinių, teigdami, kad ši problema „paaštrėjo dėl klimato kaitos vis dažniau kylančių gaisrų ir jų stiprumo“.
Federalinė nepaprastųjų situacijų valdymo agentūra Los Andželo apygardą įvertino kaip „jautriausią stichinėms nelaimėms Jungtinių Valstijų apygardą“, kaip teigiama naujausioje apygardos pažangos ataskaitoje apie 2023 m. pradėtą iniciatyvą, kuria siekiama sukurti „klimato kaitai pasirengusias bendruomenes ir infrastruktūrą“, atsižvelgiant į šią padidėjusią riziką.
Tačiau šią savaitę toliau siautėjant gaisrams, Los Andželo apygardos ugniagesių vadas Anthony Marrone'as spaudos konferencijoje pripažino, kad nepakanka ugniagesių, kurie galėtų įveikti daugybę didžiulių ir greitai plintančių gaisrų didelėse miesto ir apygardos teritorijose.
„Los Andželo apygardoje neturime pakankamai ugniagesių, kad galėtume su tuo susidoroti, – sakė A. Marrone'as.
Gyventojų vaidmuo
Ekspertai teigia, kad gyventojai taip pat turėtų prisidėti prie gaisro žalos mažinimo.
Atsitiktinai Ramiojo Paliseido bendruomenės taryba ką tik pradėjo maždaug pusmetį trunkantį procesą, kurio metu namų savininkų asociacijos gali gauti dotacijas, leidžiančias, be kita ko, patobulinti perspėjimo sistemas, pagerinti evakuacijos maršrutų ženklinimą ir padėti namų savininkams išvalyti krūmynus aplink namus.
„Gaisras kilo per anksti“, – sakė Davidas Barretas, vadovaujantis „MySafe:LA“, dotacijomis remiamai ne pelno siekiančiai visuomenės saugumo organizacijai, kuri vykdo šią programą.
D. Barreto organizacija stengiasi, kad bendruomenės imtųsi reikiamų veiksmų, kad taptų „priešgaisrinės saugos tarybomis“, kurios ne tik leidžia rajonams gauti dotacijas, bet ir suteikia namų savininkams teisę į galimas būsto draudimo nuolaidas, sakė jis.
„Nors gaisras sunaikino bendruomenę, tai nereiškia, kad dabar nėra puikus metas tapti priešgaisrinės saugos taryba, kuri padėtų jiems gauti papildomą finansavimą, kad galėtų atstatyti Paliseidą, – sakė D. Barretas. – Jei pažvelgtumėte į Paliseido oro infraraudonųjų spindulių nuotrauką, pamatytumėte, kad ten yra daug augmenijos, kuri nedegė.“
Tačiau nors D. Barretas prisiekinėja savo programos veiksmingumu, jis pripažįsta, kad nė vienos iš standartinių atsargumo priemonių nebūtų pakakę, kad būtų užkirstas kelias pagrindiniam kaltininkui, kuris šią savaitę sunaikino Paliseidą per istorinį gaisirą – vėjui.
„Taip atsitiko ne todėl, kad trūko vandens, – sakė jis. – Ne dėl politinių dalykų, apie kuriuos galėjote skaityti. Tai įvyko ne dėl ko kito, o dėl vėjo.“
JAV geologijos tarnybos vyresnysis mokslininkas Jonas Keeley pritarė šiai nuomonei, sakydamas, kad dėl reto Los Andželo miškų gaisrų aplinkybių derinio nebuvo galima išvengti plataus masto sunaikinimo.
„Kai pučia tokio greičio vėjai, visi statymai dėl to, ką galite padaryti, kad išsaugotumėte namus, yra atmestini“, – sakė jis.
Nepaisant to, Ramiojo Paliseido bendruomenės tarybos pirmininkė Sue Kohl teigė, kad buvo galima padaryti daugiau, pasiruošiant gaisrui.
„Manau, kad žmonės apskritai turėtų būti labiau organizuoti ir iš anksto pasiruošę, nei mes visi buvome, – sakė ji. – Ir manau, kad ateityje tai bus tai, ką mes ketiname pabrėžti.“
S. Kohl sakė, kad taryba, vadovaujama D. Barretto, ruošiasi kitą mėnesį surengti priešgaisrinės saugos mugę.
„Tačiau dabar tikriausiai nėra vietos, kur ją rengti“, – pastebėjo ji.
Būdama draugės namuose ji stengiasi suvokti netekties, į kurią pateko ir jos pačios namai, dydį.
„Mūsų mokyklos, bažnyčia, restoranai, parduotuvės, viskas – prekybos centrai, viskas dingo“, – sakė S. Kohl.
Senos statybos namų problema
Kai kalbama apie namų apsaugą nuo miškų gaisrų grėsmės, Kalifornijos statybos taisyklės yra nacionalinis pavyzdys. Tačiau, kaip rodo CNN atlikta valstijos duomenų analizė, tik nedidelė dalis namų, esančių vietovėse, kurioms šią savaitę kilo gaisrų grėsmė, buvo pastatyti po to, kai šie standartai buvo priimti.
Pirmą kartą valstija nustatė su gaisrais susijusius statybos reikalavimus po 1991 m. Ouklande kilusio niokojančio gaisro, per kurį žuvo 25 žmonės. Šie reikalavimai buvo gerokai sugriežtinti 2008 m., kai valstija patvirtino naują statybų kodeksą, kuris taikomas nustatytose gaisro atžvilgiu pavojingose teritorijose, įskaitant didžiąją dalį Ramiojo Paliseido ir dalį Altadinos, bet ne visą.
Taisyklėse, be kita ko, reikalaujama uždegimui atsparių stogų, ugniai atsparių dailylenčių, išorinių langų ir durų, kurie gali būti atsparūs ugniai bent 20 minučių.
Kalifornijoje galioja „vieni griežčiausių Šiaurės Amerikoje priešgaisrinių pastatų kodeksų“, – sakė reikalavimus tyrinėjęs Kalifornijos universiteto San Diege profesorius Judsonas Boomhoweris. „Žvelgiant į duomenis, gautus po incidentų, visiškai aišku, kad šie kodeksai tikrai turėjo nemažą poveikį“, – pažymėjo jis.
Remiantis 2021 m. atliktu tyrimu, kurio vienas iš autorių buvo J. Boomhoweris, Kalifornijos dalyse, kuriose galioja su gaisrais susiję statybų kodeksai, 2008 m. ar vėliau pastatyti namai turėjo apie 40 proc. mažesnę tikimybę būti sunaikinti gaisro nei 1990 m. pastatyti namai, kurie buvo vienodai veikiami miškų gaisrų.
Tačiau taisyklės taikomos tik naujiems statiniams, pastatytiems patvirtinus atnaujintus kodeksus, ir nereikalauja, kad nekilnojamojo turto savininkai modernizuotų senesnius pastatus, nebent jie vykdo kapitalinį namo remontą.
Didžioji dauguma namų, kuriems šią savaitę kilo grėsmė dėl gaisrų Los Andželo rajone, buvo pastatyti prieš įsigaliojant šioms taisyklėms. Remiantis Kalifornijos ugniagesių pranešimais apie incidentus, tik apie 5 proc. statinių Paliseido gaisro apylinkėse buvo pastatyti 2010 m. ar vėliau, o 16 proc. – 1990 m. ar vėliau.
Tuo tarpu Itono gaisro apylinkėse mažiau nei 3 proc. statinių buvo pastatyti 2010 m. ar vėliau, o apie 9 proc. – 1990 m. ar vėliau.
„Vienas iš didžiausių atsparumo miškų gaisrams ir pažeidžiamumo iššūkių yra tas, kad turime didžiulį kiekį tikrai senų namų, – aiškino J. Boomhoweris. – Tai reiškia, kad turime prieš kelis dešimtmečius priimtų sprendimų, kur statyti ir kaip saugiai statyti, palikimą, ir tai turi didelę įtaką mūsų šiandieninei miškų gaisrų patirčiai.“
Su gaisrais susiję statybų standartai yra ypač svarbūs, nes, kitaip nei potvynio ar uragano atveju, tai, kaip greitai gaisras pasieks namus, priklauso nuo to, ar jis pirmiausia sunaikins kaimyninius namus. Tai reiškia, kad net ir senesni namai, pastatyti prieš priimant šiuolaikines statybų taisykles, yra geriau apsaugoti, jei jie yra kaimynystėje, kurioje yra daugiau naujesnių namų.
Vietos valdžios institucijos jau anksčiau pripažino, kad senstantiems namams kyla gaisro pavojus. Los Andželo apygardos 2021 m. paskelbtoje ataskaitoje pažymėta, kad didelė dalis namų vietovėse, pažeidžiamose gaisrams, buvo pastatyti prieš priimant statybos kodeksus su aukštesniais saugos standartais.
Ar verta atstatinėti?
Net ir tebesiaučiant liepsnoms Los Andželo apylinkėse, regiono gyventojai ir vietos lyderiai pradeda galvoti, kaip atstatyti nuniokotus rajonus. Nors atsivėrusio pragaro padaryta žala buvo neišvengiama, ekspertai teigia, kad atstatymo procesą turėtų lemti pastangos sumažinti būsimų gaisrų riziką.
Nuo gaisrų pažeidžiami regionai gali imtis veiksmų, kad geriau pasiruoštų, pavyzdžiui, pakeisti rajonų dizainą ir įvesti politiką, pagal kurią gyventojai būtų įpareigoti išvalyti krūmynus ir šiukšles, sakė Šiaurės rytų universiteto profesorius, kuris daugiausia dėmesio skiria atsparumui nelaimėms ir jų padarinių šalinimui, Danielis Aldrichas.
„Tai dalykai, kuriuos galime kontroliuoti jau dabar“, – sakė jis.
Tačiau kai kurios veiksmingiausios intervencijos priemonės būtų brangios arba trikdančios darbą.
Valstybė ar vietos valdžios institucijos galėtų labiau skatinti nekilnojamojo turto savininkus modernizuoti senesnius pastatus. Kalifornijoje prieš kelerius metus pradėta bandomoji programa. Vis dėlto būtų labai brangu modernizuoti visus senesnius pastatus gaisro atžvilgiu pavojingose vietovėse, nors dėl to jie taptų gerokai saugesni, sakė J. Boomhoweris.
Kol kas nežinoma, kas tiksliai sukėlė šios savaitės gaisrus, tačiau keli ankstesni didžiausi Kalifornijos gaisrai kilo dėl nukritusių elektros linijų, kurios uždegė aplinkinius medžius ar krūmynus. Kai kurios valstijos komunalinių paslaugų bendrovės jau dabar imasi užkasti elektros linijas gaisrų pavojų keliančiose teritorijose, nors šis procesas gali kainuoti milijonus dolerių už mylią.
Vandens valdybos narys B. Gomperzas sakė: „Vienintelis dalykas, kurį jie galėjo padaryti prieš 100 metų, tai užkasti elektros linijas po gatve. Jie vis dar gali tai padaryti, tačiau tai labai brangu ir sutrikdytų daugybę bendruomenių.“
Vandentiekio linijos taip pat galėtų būti atnaujintos, kad galėtų patenkinti padidėjusį poreikį drastiško gaisro atveju ir geriau užtikrinti slėgį į gaisrinius hidrantus.
„Neabejotinai yra veiksmų, kurių galime imtis, – sakė Kalifornijos žemės ūkio ir gamtos išteklių universiteto Kalifornijos vandens išteklių instituto direktorius Erikas Porse'as. – Galime investuoti į didesnes paskirstymo linijas, kad palaikytume slėgį, arba padėti greičiau pripildyti tas [saugojimo] talpyklas.“
Vis dėlto kai kurie ekspertai abejoja, ar apskritai reikėtų atstatyti gaisrams pavojingiausius rajonus – tuos, kurie yra pasienyje tarp miesto ir laukinės gamtos. Tyrėjai pasiūlė politiką, kuri skatintų kai kuriuos gaisrus išgyvenusius žmones persikelti į mažiau pavojingas vietoves, taikant vadinamąją „valdomo pasitraukimo“ strategiją.
„Turime galvoti apie tai, kad vis daugiau vietų nebus atstatoma“, – sakė UCLA mokslininkas G. Pierce'as, kuris pripažino, kad sudėtinga siūlyti, jog kai kurie žmonės turėtų išsikelti iš savo ilgamečių namų. Tačiau, pasak jo, atsižvelgiant į riziką, „viskas krypsta būtent ten“.
Parengta pagal CNN inf.
