Konkurencija dėl Arkties ir jos milžiniškų naudingųjų iškasenų išteklių bei svarbiausių vandens kelių valdymo suintensyvėjo, o šią savaitę išrinktasis JAV prezidentas D. Trumpas neatmetė galimybės imtis karinių veiksmų, kad iš Danijos būtų atimta Grenlandija.
Aukšto rango D. Trumpo padėjėjas patvirtino, kad Grenlandija yra susijusi su platesne geopolitine dinamika, nes JAV žvelgia į vis karingiau nusiteikusią Rusiją kaip į varžovę dėl įtakos Arktyje.
„Tai susiję ne tik su Grenlandija. Kalbama apie Arktį. Turime Rusiją, kuri bando tapti karaliumi (...) Tai nafta ir dujos. Tai mūsų nacionalinis saugumas. Tai itin svarbios naudingosios iškasenos“, – trečiadienį „Fox News“ laidoje sakė Mike'as Waltzas, D. Trumpo pasirinktas į nacionalinio saugumo patarėjo postą.
Kitos Arkties šalys, pavyzdžiui, Norvegija su savo Svalbardo salomis ledinėje tolimojoje šiaurėje, kurios gali patraukti imperialistinę Rusijos prezidento Vladimiro Putino akį, situaciją stebi atsargiai.
Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahr Støre ketvirtadienį atmetė bet kokį susirūpinimą dėl galimo salyno pažeidžiamumo. „Svalbardas yra Norvegija, ir Svalbardas yra saugus“, – sakė J. G. Støre Norvegijos radijo ir televizijos tarnybai NRK.
Tačiau Svalbardas, kuriame gyvena daugiau baltųjų lokių nei gyventojų, yra palei jūros kelią, kuriuo turi plaukti Rusijos Šiaurės laivynas, norėdamas pasiekti Atlanto vandenyną, todėl jis yra strategiškai svarbus Maskvai, nors jai jau priklauso daugiau Arkties teritorijos nei bet kuriai kitai šaliai.
Keliose Svalbarde esančiose gyvenvietėse, kuriose gyvena apie 2 500 žmonių, nuo sovietinių laikų gyvena rusai, daugiausia – antrame pagal dydį Barentsburgo mieste. Saloje taip pat yra Piramidenas, apleistas anglių kasyklų miestelis, kurio centrinėje aikštėje stovi Lenino statula.
Pagal 1920 m. pasirašytą Svalbardo sutartį Norvegijai suteikiamas suverenitetas salyno atžvilgiu, tačiau visoms kitoms pasirašiusioms šalims, tarp kurių šiuo metu yra 48 šalys, įskaitant JAV, Rusiją ir Japoniją, leidžiama eksploatuoti salyno gamtinius išteklius.
Tačiau šiandien šia teise naudojasi tik Rusija ir Norvegija. Dėl šios sutarties Svalbardas taip pat yra demilitarizuota ir bevizė zona, o daugiausia pritraukia mokslininkus ir turistus. Dauguma gyventojų dirba kasybos pramonėje.
Tačiau įtampa ant ledo vis dėlto tvyro.
Kai 2022 m. Norvegija pradėjo blokuoti Rusijos laivus, plaukiančius į Barentsburgą, kad būtų laikomasi Maskvai taikomų ekonominių sankcijų, Kremlius supyko ir apkaltino Norvegiją žmogaus teisių pažeidimais.
2024 m. Rusija provokuojamai įrengė sovietines vėliavas rusų apgyvendintuose Barentsburgo ir Piramideno miestuose ir paskelbė atidarysianti naują poliarinių tyrimų mokslinį centrą.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva susidomėjusi stebi įvykius Grenlandijoje.
„Arktis yra mūsų nacionalinių interesų zona, mūsų strateginių interesų zona, – sakė D. Peskovas spaudos konferencijoje. – Esame suinteresuoti išsaugoti taikos ir stabilumo atmosferą Arkties zonoje.“
Nenumatytos pasekmės
Didžiausias pavojus, susijęs su D. Trumpo užsispyrimu perimti Grenlandiją, yra potencialus įkvėpimas konkuruojančioms galybėms pradėti veikti tokiu pat imperialistiniu stiliumi, perspėjo Arkties stebėtojai.
Norvegijos Fridtjofo Nanseno instituto Osle tyrėjas Andreasas Østhagenas sakė „Politico“, kad tokie D. Trumpo pareiškimai gali išprovokuoti kitus veikėjus, ypač Rusiją ar Kiniją, laikyti „karinės jėgos panaudojimą prieš kitą šalį, siekiant savo nacionalinių interesų, teisėta veiklos priemone tarptautiniuose reikaluose“. Tiesa, Kinija šiuo metu labiau linkusi į agresiją prieš Taivaną nei Arktyje.
„Žinoma, tai yra tai, prieš ką JAV ir Vakarų vadovaujama tvarka bandė pasisakyti pastaruosius septynis ar aštuonis dešimtmečius“, – pridūrė A. Østhagenas.
„Grenlandija yra gana toli nuo Rusijos. Man labiau nerimą keltų kiti taikiniai, pavyzdžiui, Suomijos siena, Norvegijos Svalbardo archipelagas ar net jūrų siena tarp JAV ir Rusijos. Manau, kad šie objektai yra labiau pažeidžiami (...) nei pati Grenlandija“, – sakė jis.
Nors A. Østhagenas teigė, kad Pekinas gali neturėti militaristinių ambicijų, praėjusių metų spalį du JAV kongresmenai, vienas demokratas ir vienas respublikonas, užsiminė, kad Norvegija nepakankamai kontroliuoja Kinijos mokslininkus Svalbarde, Geltonosios upės stotyje, kur atliekami moksliniai tyrimai.
„Atvirai kalbant, Norvegija turėtų persvarstyti savo saugumo politiką Svalbarde ir Arktyje“, – „Politico“ sakė Oslo universiteto Politikos mokslų katedros darbuotojas Tore Wigas.
„Turėtume nerimauti, kad Svalbardas gali būti panaudotas kaip derybinė figūra sudarant sandorius, susijusius su Arkties saugumu, – perspėjo T. Wigas dėl Vašingtono ir Maskvos mėginimo padalyti Arktį perspektyvos. – Kai Jungtinės Valstijos negerbia tarptautinių sutarčių, o tai D. Trumpas parodo savo komentaruose dėl Grenlandijos, tai viską sujaukia.“
Pakartodamas, kad Svalbardas yra saugus, J. G. Støre D. Trumpo komentarus apie Grenlandiją kritikavo sakydamas, kad „neteisinga siūlyti, jog vieni užims kitų suverenią žemę“.
Nepaisant vis karštesnės D. Trumpo stovyklos retorikos Arkties klausimu, pasak vieno amerikiečių transatlantinio eksperto, vis dar įmanoma sumažinti temperatūrą Grenlandijos klausimu.
„Manau, kad norint tai išspręsti, iš tiesų danai ir grenlandai turi nueiti pas D. Trumpą ir pasakyti: „Kokią problemą jūs turite?“. Ir dirbkime kartu, kad ją išspręstume“, – sakė buvęs aukščiausio rango Pentagono pareigūnas NATO ir Europai Jimas Townsendas.
„Pirkimas čia nėra tinkamas sprendimas“, – pridūrė jis.
„Mažų mažiausiai reikia išsiaiškinti detales, nes D. Trumpas nepasakė, kas jam neduoda ramybės“, – sakė J. Townsendas.
Parengta pagal „Politico“ inf.
