Pasak naujienų agentūros „Armenpress“, ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas pabrėžė, kad vyriausybė yra įsipareigojusi laikytis įstatymo, tačiau jo priėmimas automatiškai nereikštų, kad Armėnija nusprendė įstoti į ES.
„Pagal mūsų Konstituciją, sprendimas stoti į ES ar bet kurią kitą viršnacionalinę organizaciją gali būti priimtas tik referendumu“, – sakė N. Pašinianas.
Rusija ilgai buvo laikoma Armėniją ginančia galia Pietų Kaukaze, taip pat ir per Jerevano konfliktą su kaimyniniu Azerbaidžanu. Tačiau Armėnijos ir Maskvos santykiai atšalo, kai į valdžią atėjo N. Pašinianas ir pradėjo kreipti šalį į Vakarus.
Per pastarojo meto du Armėnijos ir Azerbaidžano ginkluotus konfliktus dėl Kalnų Karabacho Rusija buvo pasyvi, nors rajone buvo dislokuoti jos vadinamieji taikdariai. Pernai Azerbaidžanas surengė puolimus Kalnų Karabache, daugiau nei 100 tūkst. etninių armėnų buvo priversti bėgti iš iki tol daugiausia jų gyvento regiono. Neseniai Armėnija atsiribojo ir nuo Rusijos dominuojamo karinio aljanso – Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos.
Armėnija kartu su Rusija yra Eurazijos ekonominės sąjungos (EAEU) narė. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas perspėjo, kad Armėnijos įstojimas į ES būtų nesuderinamas su jos naryste EAEU.
