Libanas, nuo 2019 m. išgyvenantis ekonominį ir finansinį sunkmetį, neturi prezidento nuo tada, kai 2022 m. spalio mėnesį iš pareigų pasitraukė Michelis Aounas, kilus aršiems nesutarimams tarp proiraniško judėjimo „Hezbollah“ lojalistų ir oponentų.
Ekspertai mano, kad ketvirtadienio parlamento sesija baigsis be rezultatų.
„Nemanau, kad rytojaus sesijoje bus išrinktas prezidentas, – agentūrai dpa sakė Makramas Rabbahas, Amerikos universiteto Beirute dėstytojas ir politikos analitikas. – Dėl tarptautinio spaudimo anksčiau ar vėliau prezidentas bus išrinktas, tačiau manau, kad reikia dar šiek tiek palaukti.“
Pagal sudėtingą Libano valdžių padalijimo sistemą prezidentas turi būti krikščionis maronitas, parlamento pirmininkas – musulmonas šiitas, o ministras pirmininkas – musulmonas sunitas.
M. Rabbahas sakė, kad pagrindinis kandidatas ketvirtadienio balsavime yra kariuomenės vadas Josephas Aounas, tačiau jam dar reikia užsitikrinti didesnę paramą, kad laimėtų.
Neaišku, ką palaikys „Hezbollah“, nors vienas jos pareigūnas neseniai sakė, kad jie „nevetuoja“ J. Aouno kandidatūros.
J. Aounas nėra susijęs su ankstesniu prezidentu.
Vizito atvykęs JAV pasiuntinys Amosas Hochsteinas pirmadienį paragino Libano politines frakcijas pasinaudoti dabartinėmis trapiomis paliaubomis tarp Izraelio ir „Hezbollah“ ir pasiekti „sutarimą“.
Libanas be prezidento ir tik su laikinąja vyriausybe išgyveno karą tarp „Hezbollah“ ir Izraelio, dėl kurio paliaubų buvo susitarta lapkričio mėnesį.
Po niokojančių mūšių tarp „Hezbollah“ ir Izraelio, analitikų nuomone, šios kovotojų grupuotės politinė įtaka Beirute susilpnėjo.
