Azerbaidžanas ir Armėnija yra aršūs varžovai, nuo pat nepriklausomybės atgavimo prieš tris dešimtmečius ne kartą susidūrę teritoriniuose ir etniniuose konfliktuose.
Duodamas interviu vietos televizijos kanalams, I. Alijevas apkaltino Armėnijos valdžią, kad ji jau 30 metų yra „fašistinės ideologijos“ nešėja ir formuoja šalį pagal savo įvaizdį. Jis taip pat pavadino Armėniją „grėsme regionui“.
Azerbaidžano lyderis išsakė grasinimus Armėnijai, teigdamas, kad „fašizmas turi būti sunaikintas. Jį sunaikins arba Armėnijos vadovybė, arba mes. Kito pasirinkimo nėra.“
2023 m. rugsėjį Baku pajėgos užėmė Kalnų Karabacho regioną – de jure Azerbaidžano teritoriją, kurią tuo metu de facto valdė etniniai armėnai ir kuri buvo pagrindinis abiejų šalių ginčų objektas.
Po žaibiško Azerbaidžano puolimo iš regiono pabėgo beveik visi 100 000 armėnų gyventojų.
Jerevanui ir Baku vedant dvišales derybas dėl santykių normalizavimo ir neišspręstų pasienio ginčų išsprendimo, Armėnijos valdžios institucijos apkaltino Azerbaidžaną, kuris šiuo metu yra stipresnis žaidėjas regione, planuojant tolesnius karo veiksmus.
Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas praėjusį gruodį sakė, kad Azerbaidžano pusė gavo pasiūlymų dėl dviejų derybose neišspręstų klausimų, tačiau kol kas į juos neatsakė.
„Jei Azerbaidžanas taip pat neketina pulti Armėnijos, tuomet eskalacijos regione tikimybė lygi nuliui“, – sakė N. Pašinianas interviu praėjusį mėnesį.
I. Alijevas taip pat paragino Prancūziją ir kitas šalis nutraukti ginklų tiekimą Armėnijai ir atsiimti jau suteiktus ginklus.
Jerevanas sustiprino bendradarbiavimą su Vakarais saugumo srityje po to, kai jo tradicinė sąjungininkė Rusija neįsikišo, kad užkirstų kelią Azerbaidžano puolimui 2023 m., nors Kalnų Karabache buvo dislokuotos taikdarių pajėgos.
Parengta pagal „The Kyiv Independent“ inf.
