Be to, kadenciją baigiantis liberalusis šios šalies prezidentas Klausas Iohannisas, kuris pareiškė paramą naujajai proeuropietiškai koalicijai, pirmadienį dar kartą paskyrė valdančiųjų socialdemokratų lyderį Marcelį Ciolacu ministru pirmininku.
NATO ir Europos Sąjungos (ES) narė Rumunija paniro į krizę, kai anksčiau šį mėnesį buvo atšaukti prezidento rinkimai. Toks žingsnis, kuris yra labai neįprastas Europoje, buvo žengtas po to, kai kraštutinės dešinės kandidatas netikėtai laimėjo pirmąjį turą, – atitinkamą rezultatą liudijantys duomenys pasirodė skambant tvirtinimams apie Rusijos kišimąsi.
Iki tol mažai žinotas Calinas Georgescu sprendimą dėl anuliavimo ginčija teismuose ir kaltina valdžios institucijas „oficialiu valstybės perversmu“. Tačiau žvalgybos dokumentuose, kuriuos išslaptino prezidento kanceliarija, buvo išvardytos kibernetinės atakos, „agresyvūs hibridiniai Rusijos veiksmai“ ir didžiulis C. Georgescu reklamavimas socialiniuose tinkluose, fiksuotas artėjant rinkimams.
M. Ciolacu pripažino, kad „nebus lengva“ vadovauti šaliai po to, kai kilo su rinkimais susijęs chaosas. „Mūsų pareiga, visų pirma, yra ginti demokratines vertybes ir NATO viduje“, – pridūrė jis.
Susitarimas dėl koalicijos suvienija valdančiąją Socialdemokratų partiją (PSD) su PNL liberalais, vengrų mažumos partija UDMR ir parlamentine grupe, atstovaujančia kitoms mažumoms. Tačiau jų laukia sudėtingas iššūkis prezidento rinkimuose – didėjant pykčiui dėl infliacijos ir tvyrant baimei dėl karo Ukrainoje, kuri turi ilgą sieną su Rumunija, kyla kraštutiniai dešinieji. Anot duomenų, lyginant su ankstesniais parlamento rinkimais 2020 m., nacionalistinis kraštutinių dešiniųjų blokas patrigubino savo rezultatą iki 32 proc.
Naujoji valdančioji koalicija pasirinko 65-erių Criną Antonescu dalyvauti kituose prezidento rinkimuose. Buvęs liberalų partijos pirmininkas 2009 m. prezidento rinkimuose užėmė trečiąją vietą.
