Šalies propagandistai siekia parodyti V. Putiną kaip tautos žmogų. Kaip žinia, jis dažnai vėluoja į susitikimus, tačiau šį kart Kremliaus vadovas atvyko laiku.
Tradicinis kasmetinis klausimų ir atsakymų renginys, dažnai trunkantis kelias valandas ir transliuojamas per televiziją, yra gana reta proga, kai V. Putinui tenka atsakyti ir į nepatogius klausimus.
V. Putinas į rusus kreipėsi paaštrėjus karui Ukrainoje ir abiem šalims siekiant įgyti pranašumą prieš išrinktąjį JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kuris ragina pradėti derybas.
V. Putinas kalba tokiu metu, kai Rusijos ekonomika, nuo 2022 m. pradžios veikianti karo sąlygomis, patiria vis didesnį netikrumą. Be to, prieš dvi dienas per sprogimą Maskvoje žuvo Rusijos armijos generolas, atsakomybę už jo nužudymą netiesiogiai prisiėmė Kyjivas. V. Putinas šio įvykio viešai dar nekomentavo.
Karą būtų pradėjęs anksčiau
V. Putinas metinės konferencijos metu buvo paklaustas apie paliaubas Ukrainoje. Jis teigė, kad Rusijos kariuomenė žengia į priekį, o pertrauka kare suteiktų laiko Ukrainos kariams įsitvirtinti ir gauti amunicijos.
Kremliaus vadovas rėžė, kad Kyjivas „verbuoja žmones gatvėse“ ir palygino tai su „benamių šunų gaudymu“. V. putinas pridūrė, kad ilgos paliaubos suteiktų Ukrainos kariams laiko apmokyti karius.
„Mums reikia ne paliaubų, o ilgalaikės taikos su garantijomis Rusijos Federacijai“, – teigė jis.
Paklaustas, ar ką nors sužinojo apie save karo metu, V. Putinas atsakė: „Dabar juokauju daug mažiau“.
Vienas iš auditorijos narių paklausė, ką V. Putinas darytų kitaip, jei turėtų galimybę grįžti į 2022 m. vasarį – kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
„Žinodamas, kas vyksta dabar, 2022 m. manyčiau, kad sprendimą reikėjo priimti anksčiau. Reikėjo anksčiau pradėti ruoštis tiems įvykiams ir specialiajai karinei operacijai“, – rėžė jis.
Tuo tarpu BBC žurnalistas Steve'as Rosenbergas uždavė vieną iš paskutiniųjų klausimų V. Putinui. Jis atkreipė dėmesį didelius Rusijos karių nuostolius Ukrainoje, ukrainiečių karių buvimą Kursko regione, NATO plėtrą prie Rusijos sienų ir didėjančią infliaciją.
Jis paklausė V. Putino, ar jam pavyko pasiekti savo tikslus.
Kremliaus vadovas tikino, kad jam tikslus pasiekti pavyko, o Maskva „nutolo nuo bedugnės krašto“ – V. Putinui atėjus į valdžią, šalis jau ketino prarasti suverenitetą.
Prabilo apie I. Kirilovo nužudymą
V. Putinas pirmą kartą pakomentavo Rusijos ginkluotųjų pajėgų radiacinės, cheminės ir biologinės apsaugos vado, generolo Igorio Kirilovo nužudymą, kuris įvyko antradienį Maskvoje.
Kremliaus šeimininkas jį pavadino teroristiniu aktu ir pridūrė, kad Vakarų žiniasklaida šio „nusikaltimo nepasmerkė“.
„Apie generolo I. Kirilovo nužudymą. Jūs paminėjote „pasikėsinimas“. Aš jums dėkingas už tai, kad jūs ką tik pripažinote, jog tai buvo teroro išpuolis.
Kyjivo režimas įvykdė ne vieną tokį (išpuolį – red. past.). Ir iš nė vieno Vakarų žurnalisto neišgirdome tokių teroristinių aktų pasmerkimo“, – kalbėjo V. Putinas.
Kremliaus vadovas pripažino, kad Rusijos saugumo tarnybos padarė klaidų ir aiškino, kad dėl šios priežasties jos turi pagerinti savo darbą.
„Mūsų specialiosios tarnybos praleidžia šiuos smūgius. Jos praleido šiuos smūgius. <..> Negalime leisti, kad įvyktų tokios labai rimtos klaidos“, - kalbėjo jis.
Klausimą, ar Rusijos nesusilpnins nesekmės Ukrainoje, Sirijos režimo griūtis ir I. Kirilovo nužudymas, uždavė JAV portalo “NBC News“ žurnalistas.
Žurnalistas pareiškė, kad Rusija nepasiekė savo „specialiosios karinės operacijos“ tikslų, pabrėždamas didelį mirusių rusų skaičių, pralaimėjimą Sirijoje.
„Kai susitiksite su D. Trumpu, būsite silpnesnis lyderis. Ką galite pasiūlyti?“, – rėžė jis.
Rusija yra „pasirengusi deryboms“, tačiau yra vienas „bet“
V. Putinas metinės konferencijos metu teigė, kad Rusija yra pasirengusi deryboms su Ukraina.
Jis buvo paklaustas, ar yra pasirengęs „bet kokiam kompromisui“ dėl Ukrainos. V. Putinas atsakė, kad „politika yra kompromisų menas“, ir teigė, neva Rusija visada sakydavo, kad yra pasirengusi kompromisams ir deryboms.
Nors V. Putinas teigė, kad neturi „jokių sąlygų“ deryboms su Ukraina, tačiau, vėliau V. Putinas pats sau paprieštaravo – teigė, kad tuo atveju, jei susitarimas būtų pasiektas, Maskva jį pasirašytų tik su Ukrainos parlamentu.
Rusija buvo pasirengusi vesti derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Tačiau, pasak V. Putino, jis turėtų būti perrinktas, kad Maskva jį laikytų teisėtu susitarimo signataru.
Kremliaus vadovas apkaltino Ukrainą, neva jos atsisakė vesti derybas. V. Putinas tikino, kad 2022 m. Stambule valstybės pasiekė susitarimą, su kuriuo, anot jo, Ukraina sutiko, bet pakeitė savo poziciją.
V. Putinas sako, kad Ukraina pasitraukė iš susitarimo, nes buvęs Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas atvyko į Kyjivą ir pasakė, kad „jiems reikia kovoti iki paskutinio ukrainiečio“.
Jis rėžė, kad būtent tai Kyjivas ir daro dabar, o po to pridūrė: „Nemanau, kad jų (norinčių kovoti ukrainiečių – red. past.) dar liko“.
Kremliaus vadovas teigė, kad preliminarus susitarimas, kurį Rusijos ir Ukrainos derybininkai pasiekė pirmosiomis karo savaitėmis Stambule, galėtų būti būsimų diskusijų pagrindas.
Rusijos vadovas teigė, kad bet kokiose derybose taip pat reikėtų atsižvelgti į dabartinę padėtį mūšio lauke.
2022 m. Stambule vyko Rusijos ir Ukrainos taikos derybos, kuriose buvo suderintas Rusijos ir Ukrainos susitarimo projektas.
Pranešimuose teigiama, kad Kremlius reikalavo, jog Ukraina atsisakytų Krymo ir Donbaso regiono, sumažintų savo kariuomenę ir nutrauktų planus stoti į NATO – daugumai ukrainiečių tai neįsivaizduojami reikalavimai.
B. Johnsonas 2022 m. sakė, kad „bet koks toks susitarimas ar kompromisas pasiųstų signalą visam pasauliui, kad smurtas atsiperka <..>ir didžiosios demokratijos neturės drąsos ginti laisvę“.
Atsakydamas į V. Putino teiginius, B. Johnsonas rugsėjo mėn. laikraščiui „Times“ sakė, kad jie yra „ne kas kita, kaip visiška nesąmonė ir Rusijos propaganda“.
Planuoja susitikti su B. al-Assadu
Metinės konferencijos metu V. Putinas sulaukė klausimo apie Siriją ir nuverstą šalies diktatorių Basharą al-Assadą.
Praėjusią savaitę Rusijos žiniasklaida teigė, kad B. al-Assadui ir jo šeimai buvo suteiktas prieglobstis Maskvoje, tačiau oficialaus patvirtinimo iš Kremliaus dar nebuvo.
„Nesu matęs prezidento B. al-Assado po to, kai jis atvyko į Maskvą, bet planuoju tai padaryti. Tikrai su juo pasikalbėsiu“, – skelbė V. Putinas. Tai – pirmieji jo komentarai apie B. al-Assadą nuo tada, kai Sirijoje buvo nuversta jo vyriausybė.
Gruodžio pradžioje, kai Sirijos sukilėlių grupuotė „Hayat Tahrir al-Sham“ (HTS) užėmė šalies sostinę Damaską, B. al-Assadas pabėgo į Maskvą, kur V. Putinas jam ir jo šeimai suteikė politinį prieglobstį.
V. Putinas, Kalbėdamas apie B. al-Assado režimo žlugimą, atmetė teiginį, kad situacija Sirijoje yra pralaimėjimas Rusijai.
Rusija daugelį metų teikė karinę paramą šiai šaliai, o Kremliaus pajėgos padėjo išlaikyti B. al-Assadą valdžioje viso Sirijos pilietinio karo metu.
V. Putinas įvertino, neva buvusio Sirijos vadovo pajėgos paliko savo postus nesipriešindamos, o tai paaiškina pralaimėjimo greitį. Jis neigia, kad jo sąjungininko žlugimas yra Rusijos pralaimėjimas.
Kremliaus šeimininkas prabilo ir apie karinių bazių Sirijoje padėtį, sakydamas, kad kalbasi su partneriais vietoje, ir tvirtina, kad Rusija suinteresuota išlaikyti savo karines bazes Sirijoje.
V. Putinas teigė, kad reikia diskutuoti su tomis jėgomis, kurios dabar kontroliuoja šalį: „Mūsų interesai turi sutapti“.
Rusija taip pat neseniai padėjo perkelti 4 tūkst. Irano karių į Teheraną, pažymėjo V. Putinas.
Be to, Rusija palaiko ryšius su visomis Sirijoje veikiančiomis grupuotėmis ir regiono valstybėmis, kurių dauguma yra suinteresuotos, kad Rusijos bazės išliktų.
Šiame kontekste V. Putinas nekomentavo pranešimų apie tariamą Rusijos karių perkėlimą iš Sirijos bazių į Libiją.
Be to, Rusijos vadovas tvirtino, neva karinės bazės Sirijoje bus naudojamos humanitarinei pagalbai skirstyti.
Anksčiau portalas BBC paskelbė, kad palydovinės nuotraukos rodo, jog Rusijos pajėgos yra pasiruošusios atitraukti savo techniką iš bazių Sirijoje.
V. Putinas sulaukė klausimo apie apie 2012 m. Sirijoje dingusį JAV žurnalistą Austiną Tice'ą ir kitus šalyje dingusius žmones.
Dešimtys tūkstančių šeimų Sirijoje ieško artimųjų, dingusių liūdnai pagarsėjusioje B. al-Assado kalėjimų sistemoje arba kariniuose tardymo centruose.
V. Putinas pakartojo, kad „dar nematė B. al-Assado“ – bet planuoja tai padaryti: „Aš su juo pasikalbėsiu. Mes esame suaugę žmonės. Mes suprantame.“
Jis pridūrė, kad žada paklausti B. al-Assado, ar jis žino, kas nutiko A. Tice'ui.
Pasiūlė „eksperimentą arba dvikovą“
V. Putinas metinės konferencijos metu prabilo apie „Orešnik“ – naują Rusijos balistinę raketą, lapkričio mėn. panaudotą Dniepro mieste. Kremliaus šeimininkas tvirtina, kad Vakarų technologijos „neturi jokių galimybių“ ją perimti.
Jis pasiūlė surengti „eksperimentą arba dvikovą“ – pasirinkti taikinį Kyjive, ten dislokuoti Vakarų oro gynybos sistemas ir pažiūrėti, ar jos sugebės perimti „Orešnik“.
„Mums bus įdomu“, – sako jis.
V. Putinas anksčiau yra teigęs, kad praėjusį mėnesį Ukrainoje panaudotas ginklas skriejo 2,5–3 km per sekundę greičiu (10 kartų greičiau už garsą), ir pridūrė, kad „šiuo metu nėra būdų, kaip šiam ginklui pasipriešinti“.
Kremliaus vadovas taip pat buvo paklaustas apie branduolinės doktrinos pakeitimą. Jis praėjusį mėnesį patvirtino pakeitimus, kuriuose nustatytos naujos sąlygos, kuriomis šalis svarstytų galimybę panaudoti savo arsenalą.
Dabar doktrinoje teigiama, kad tuo atveju, jei nebranduolinės valstybės vykdomą puolimą remia branduolinė galia, jis būtų laikomas bendru puolimu prieš Rusiją.
V. Putino buvo paklausta, ar „Vakarai suprato šią žinutę“: „Nežinau, turėtumėte jų paklausti“.
Kremliaus šeimininkas teigė, kad šie pokyčiai buvo priimti dėl „kylančių karinių grėsmių, <..> pavyzdžiui, priešraketinių sistemų atsiradimą“.
Jis ir vėl pagrasino „branduoline lazda“ – anot jo, jei šalys sukuria grėsmę Rusijai, Rusija mano turinti teisę panaudoti prieš jas branduolinius ginklus.
„Mes žengiame į priekį visomis kryptimis“
„Mes žengiame į priekį visomis kryptimis“, – sako V. Putinas, paklaustas apie įvykius Rusijos Kursko regione, kur Ukrainos pajėgos vis dar kontroliuoja tam tikras teritorijas. Jis sako, kad padėtis ten „dramatiškai keičiasi“.
Ir tarsi norėdamas tai pabrėžti, jis pamini karinius suvenyrus, kuriuos jam padovanojo fronte buvę kariai. Du kariškiai užlipa ant scenos ir įteikia jam Ramiojo vandenyno laivyno 155-osios jūrų pėstininkų brigados karių vėliavą ir laiko ją iškeltą už jo.
V. Putinas brigadą, kovojančią Kursko srityje, pavadino „didvyriais“ ir palinkėjo pergalės, o toks Rusijos vadovo manevras susilaukė auditorijos plojimų
Jam kalbant apie Rusijos sukeltą plataus masto invaziją į Ukrainą, kurią Kremliaus propagadinstai vadina „specialiąja karine operacija“, Rusijos vadovo buvo paklausta, ar „pergalė (Ukrainoje – red. past.) yra arčiau“.
Kremliaus šeimininkas tikino, kad padėtis „drastiškai keičiasi“ ir kad Rusijos kariai kasdien „atgauna po kvadratinį kilometrą teritorijos“ į dieną.
„Kariauti sudėtinga... bet mes vis labiau artėjame prie pagrindinių specialiosios operacijos uždavinių įvykdimo“, – teigė jis .
V. Putinas aiškino, kad negali nurodyti datos, kada Rusija atgaus Kursko srities kontrolę.
Šių metų rugpjūtį Ukraina įsiveržė į Kursko sritį ir užėmė virš 1 tūkst. kvadratinių kilometrų teritoriją. Nuo to laiko Rusijos pajėgos pradėjo lėtą ir brangų kontrpuolimą, kurio metu buvo atkovota apie 40 proc. užimtos regiono teritorijos.
„Ukrainai nėra jokios karinės prasmės įžengti į Kursko sritį“, – tikino V. Putinas.
V. Putinas pridūrė, kad tikrai išstums ukrainiečius iš Kursko srities, sakydamas, kad jei viešai įsipareigos dėl datos, kariai „stengsis tai įvykdyti, nepaisydami savo gyvybių“.
Pasak Kremliaus vadovo, „kai tai įvyks“ viskas, įskaitant mokyklas, vaikų darželius ir kelių infrastruktūrą, bus atstatyta – „dėl to nėra nė trupučio abejonės“.
V. Putino buvo paklausta ir apie Rusijos okupuotos teritorijos Ukrainoje atstatymą. Jis tikino, kad Maskva investavo į kelius, kurie, anot jo, bus statomi pagal „Rusijos nacionalinį standartą“, taip pat į medicinos įstaigas ir kitą infrastruktūrą.
„Darbai vyksta daugelyje sričių“, – tvirtino jis, minėdamas būstų atstatymą, komunalines paslaugas, taip pat kultūros ir socialinius objektus.
Kremliaus vadovas atskleidė planus nutiesti žiedinį kelią aplink Azovo jūrą, kuri, pasak jo, dabar yra Rusijos vidinė jūra.
Jis paminėjo Mariupolio miestą pietų Ukrainoje, sakydamas, kad naujas kelias sujungs jį su Donecku.
Ekonomika išlieka „stabili“, nepaisant „nerimą keliančios“ infliacijos
Pirmuoju klausimu Rusijos vadovo V. Putino buvo paklausta, kaip sekasi Rusijos ekonomikai.
V. Putinas patikino, kad ekonominė padėtis yra stabili ir, nepaisant to, ką jis vadina „išorinėmis grėsmėmis“, ji „vis dar progresuoja“ – šiais metais šalies BVP augs 3,9 proc.
Kalbėdamas apie infliaciją, V. Putinas pripažįsta, kad 9 proc. siekianti infliacija kelia nerimą, tačiau „apskritai padėtis yra stabili“.
Jis taip pat teigia, kad Rusija užima ketvirtą vietą pasaulyje pagal perkamosios galios paritetą – santykinių prekių kainų tarp šalių matą.
Tačiau, Rusijos vadovui buvo išreikštas susirūpinimas dėl kylančių duonos ir degalų kainos.
V. Putinas sumenkino Vakarų sankcijų poveikį kylančioms kainoms, teigdamas, kad „jos nėra pagrindinis veiksnys“.
Pagrindinės kylančių kainų priežastys – didėjanti paklausa ir prekių vartojimas ir jos neatitinkanti pasiūla.
Kaip pavyzdį Kremliaus šeimininkas paskelbė, kad rusai vidutiniškai suvalgo „gerokai“ daugiau mėsos nei likęs pasaulis.
Jis pripažino ir brangstančias sviesto kainas. V. Putino teigimu, tai nutiko dėl nepakankamos pieno pasiūlos.
Pasak Kremliaus šeimininko, kainų augimas yra nemalonus, tačiau jis tikino, kad laikui bėgant kainų augimas bus mažesnis.
Greitas puolimo tempas
Nuo 2000 m. valdantis V. Putinas anksčiau šią savaitę užtikrintai pareiškė, kad jo kariuomenė Ukrainoje turi pranašumą, „tvirtai laiko strateginę iniciatyvą visoje sąlyčio linijoje“. V. Putinas gyrėsi, kad Rusija šiais metais užėmė beveik 200 Ukrainos kaimų.
Lapkritį Maskvos kariuomenė Rytų Ukrainoje žengė sparčiausiu tempu nuo pat pirmojo 2022 m. pradėtos invazijos mėnesio.
Tačiau daugiausia dėmesio karui Ukrainoje skirianti Rusija patyrė didelį smūgį, kai Sirijoje žlugo jos sąjungininko Basharo al-Assado režimas. B. al-Assadas pabėgo į Maskvą, kai jo Rusijos remiama kariuomenė nesugebėjo pasipriešinti sukilėlių puolimui. Dabar Rusijos bazių Sirijoje ateitis neaiški, atskleidžiamas B. al-Assado vykdytų represijų mastas.
Rusijos gyventojai taip pat moka vis didesnę kainą už karinę kampaniją Ukrainoje. V. Putinas vadina Vakarų sankcijas „nesėkmingomis“, tačiau analitikai perspėja apie neigiamas prognozes 2025 m., net Rusijos valstybinė žiniasklaida, paprastai vengianti visuomenės nepasitenkinimo temų, daugiau dėmesio skiria sunkumus patiriančioms šeimoms.
Nuo metų pradžios sviestas Rusijoje pabrango trečdaliu. Didėjantis darbo jėgos trūkumas – tūkstančiai vyrų siunčiami į frontą arba pabėgo – pamažu paveikė visas šalies gyvenimo sritis.
72 metų V. Putinas praėjusį mėnesį pripažino šia problemą, nors apie jos priežastis nekalbėjo. „Darbuotojų trūkumas šiandien yra viena iš pagrindinių mūsų ekonomikos augimo kliūčių“, – sakė jis.
V. Putino spaudos konferencija surengta likus dviem mėnesiams iki trečiųjų karo Ukrainoje metinių ir pirmųjų po Kremliaus oponento Aleksejaus Navalno mirties kalėjime už poliarinio rato.
