Leidinys pažymi, kad Rusijos propaganda kruopščiai slėpė ekonomines karo pasekmes, pavyzdžiui, gerokai nuvertino oficialų infliacijos lygį.
Kai oficialiai buvo skelbiama 8,5 proc. metinė infliacija, de facto infliacija galėjo būti dvigubai didesnė. Tai netiesiogiai rodo astronominė 21 proc. centrinio banko pagrindinė palūkanų norma – instrumentas, kuriuo Maskva bando gesinti iš pažiūros ne tokią katastrofišką infliaciją.
Didelė realioji infliacija ir pernelyg didelė pagrindinė palūkanų norma slopina verslo aktyvumą Rusijoje. Įmonės nebegali sau leisti naudotis bankų paskolomis ir riboja didelius investicinius projektus. O mokėjimai už anksčiau paimtas paskolas didėja kaskart, kai Centrinis bankas didina pagrindinę palūkanų normą.
„Le Monde“ atkreipia dėmesį į dvi pasekmes, dėl kurių padėtis gali dar labiau pablogėti. Pirma, Rusijos geležinkeliai, didžiausias šalies darbdavys ir vienas svarbiausių logistikos rinkos dalyvių, jau paskelbė ketinantys iki 2025 m. trečdaliu sumažinti investicijas.
Antra, dėl lengvatinės hipotekos programos apribojimo ir įprastų paskolų palūkanų normų padidėjimo Rusijos gyvenamojo nekilnojamojo turto rinka atsidūrė ties žlugimo riba. Joje jau seniai susiformavo milžiniškas spekuliacinis kainų burbulas, kuris bet kada gali sprogti.
Visa tai vyksta beprecedenčių išlaidų neproduktyviai ekonomikos daliai – kariuomenei ir policijai – fone. Nuo kitų metų Rusija jiems išleis iki 40 proc. savo biudžeto. Tuo pat metu biudžeto pajamos iš naftos ir dujų toliau mažėja – ir dėl Vakarų rinkų praradimo, ir dėl sankcijų, neleidžiančių laisvai prekiauti su likusiu pasauliu.
„Priešingai propagandai, kai Rusija sės prie būsimų taikos derybų, kurios, atrodo, jau artėja, stalo, jai dabar grės stagfliacija ir (ekonominė) savižudybė, kurios sugriovė jos ateitį. Niekada neturime pamiršti, kad sankcijų poveikis yra laipsniškas ir besikaupiantis. Maskva dar nesumokėjo už savo „specialiąją operaciją“, – rašo „Le Monde“.
