Šią savaitę Taivano valdžios institucijos pranešė, kad Pekinas surengė didžiausias per daugelį metų jūrines pratybas, kuriose dalyvavo dešimtys karinių ir pakrančių apsaugos laivų ir kurios vyko teritorijoje, besidriekiančioje nuo pietinių Japonijos salų iki Pietų Kinijos jūros.
Taivano pakrančių apsaugos tarnybos generalinio direktoriaus pavaduotojas Hsieh Ching-chinas penktadienį sakė, kad laivai grįžo į Kiniją, pridurdamas, kad Taipėjus mano, jog manevrai „baigėsi“.
Penktadienį Pekino gynybos ministerijos atstovas spaudai Wu Qianas, paklaustas apie galimas pratybas, nepatvirtino, kad jos vyko.
Tačiau jis sakė: „Rengiame mes pratybas ar ne ir kada jas rengiame, sprendžiame tik mes patys, remdamiesi savo poreikiais ir kovos aplinkybėmis“, sakoma oficialioje ginkluotųjų pajėgų paskyroje socialinėje žiniasklaidoje.
„Nacionalinio suvereniteto ir teritorinio vientisumo, pamatinių kinų tautos interesų ir bendrų tėvynainių kitapus Taivano sąsiaurio interesų apsauga yra šventos (kariuomenės) pareigos“, – sakė Wu.
„Nesvarbu, ar ji rengia pratybas, Liaudies išlaisvinimo armija nebus abejinga ar nuolaidi, kai reikės sunaikinti (Taivano) „nepriklausomybę“ ir siekti susivienijimo“, – sakė jis, turėdamas omenyje Kinijos ginkluotąsias pajėgas.
Bet kokios Taipėjaus pastangos siekti nepriklausomybės „neišvengiamai bus griežtai baudžiamos ir yra pasmerktos žlugti“, sakė Wu.
Kinija teigia, kad Taivanas yra jos teritorijos dalis, ir neatmeta galimybės panaudoti jėgą, kad savarankišką salą perimtų savo kontrolėn.
Pekinas piktai reagavo į Taivano prezidento Lai Ching-te neseniai įvykusį vizitą Jungtinėse Valstijose ir susitikimą su Atstovų Rūmų pirmininku respublikonu Mike‘u Johnsonu.
