Apklausos rodo, kad per balsavimą gruodžio 29 d. nė vienas kandidatas nelaimės daugumos, tad nugalėtojas paaiškės per antrąjį rinkimų ratą po dviejų savaičių.
Pirmauja 58 metų prezidentas Zoranas Milanovičius, kurio kadencija baigiasi vasarį, jį remia daugiau nei trečdalis rinkėjų, rodo apklausos.
Jo svarbiausias oponentas yra 59 metų Draganas Primoracas, valdančiosios konservatorių Kroatijos demokratų sąjungos (HDZ) kandidatas. Buvęs mokslo ir švietimo ministras, nesėkmingai kandidatavęs į prezidentus 2009 m., daugiau nei 10 proc. atsilieka nuo Z. Milanovičiaus.
Apklausos rodo, kad dviejų moterų – nepriklausomos įstatymų leidėjos 42 metų Marijos Selak Raspudič ir žaliųjų parlamentarės Ivanos Kekin – kandidatavimas greičiausiai nebus sėkmingas.
Z. Milanovičius iš pagrindinės opozicinės Socialdemokratų partijos (SDP), agituojantis su šūkiu „Prezidentas už prezidentą“, yra valstybės vadovas nuo 2020 m. sausio. Pastaraisiais metais jis naudojo populistinę retoriką, smerkė Europos Sąjungos (ES) poziciją dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, tai paskatino ministrą pirmininką Andrejų Plenkovičių apkaltinti jį „prorusiškomis pažiūromis“.
Z. Milanovičius ne kartą puolė A. Plenkovičiaus HDZ dėl plačiai paplitusios korupcijos, įskaitant rezonansines bylas, susijusias su ministrais. Daugeliui kroatų Z. Milanovičius simbolizuoja pasipriešinimą HDZ ir galingam A. Plenkovičiui, ministrui pirmininkui nuo 2016 metų.
D. Primoracas žada būti šalį „vienijančiu prezidentu“, tačiau šis balsavimas veikiau vertinamas kaip dar viena pagrindinių politinių varžovų A. Plenkovičiaus ir Z. Milanovičiaus dvikova.
