Susitikimą Paryžiuje surengė Prancūzijos Prezidentas Emmanuelis Macronas, per kurį Ukrainos vadovas siekė užmegzti ryšį su D. Trumpu, kurio pažadas greitai užbaigti konfliktą Kyijvui sukėlė susirūpinimą, kad tai gali būti padaryta daugiausia pagal Maskvos sąlygas.
Agentūra „Reuters“ kalbėjosi su penkiais asmenimis, kurie buvo informuoti apie susitikimą.
Trys lyderiai, kurie be patarėjų kalbėjosi 35 minutes, neaptarė konkrečių detalių apie kokią nors taikos viziją, tačiau D. Trumpas pakartojo, kad nori nedelsiant nutraukti ugnį ir pradėti derybas, kad karas būtų greitai užbaigtas, sakė keturi iš šių žmonių.
Susitikimas suteikė tam tikrų pirmųjų užuominų apie tai, kaip galėtų vykti derybos dėl konflikto užbaigimo, nors procesas, kuriame dalyvautų Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, yra kupinas sunkumų, o Jungtinių Valstijų vaidmuo kol kas neaiškus.
D. Trumpas elgėsi draugiškai, pagarbiai ir atvirai ir atrodė, kad yra nusiteikęs klausytis, sakė vienas iš šaltinių. D. Trumpo komanda iš karto neatsakė į „Reuters“ prašymą pakomentuoti šį susitikimą. Nei D. Trumpas, nei jam artimi pareigūnai, bendraujantys su Ukraina, nebuvo atviri, kaip tiksliai jie įsivaizduoja karo sprendimo būdą ir Ukrainos primygtinį reikalavimą, kad ji turi gauti saugumo garantijas kaip bet kokio susitarimo dalį.
Dėl to Kyjive didėja netikrumo jausmas, kurį dar labiau sustiprino kelis mėnesius besitęsiantys nuolatiniai Rusijos teritoriniai laimėjimai Ukrainos rytiniame Donbaso regione ir naktinės dronų atakos miestuose toli už fronto linijos.
„Per susitikimą buvo paminėti kai kurie svarbiausi dalykai – pavyzdžiui, buvo pasakyta, kad taikai reikia garantijų, nes vien paliaubų nepakanka, V. Putinas gali vėl jas sulaužyti, kaip jau yra daręs anksčiau, be tinkamų garantijų“, – sakė šaltinis Ukrainos prezidento kanceliarijoje.
Paklaustas, kaip tai buvo priimta, šaltinis, turėdamas omenyje D. Trumpą, atsakė: „Jis galvoja apie visas detales.“
Kyjivas spaudė kadenciją baigiančią JAV administraciją pakviesti jį prisijungti prie NATO karinio aljanso, nes jau seniai įrodinėjo, kad jam reikės saugumo garantijų, kad vėliau būtų užkirstas kelias bet kokiai naujai Rusijos invazijai.
Pastaroji žinia buvo nuosekli net ir tada, kai V. Zelenskis neseniai pripažino, kad diplomatinė karo pabaiga išgelbėtų gyvybes, sušvelnindamas savo ankstesnį primygtinį reikalavimą, kad visos Maskvos pajėgos turi būti išvarytos iš Ukrainos, kad būtų pasiekta taika.
Santykių užmezgimas
Keli D. Trumpui artimi pareigūnai sakė, kad jis savo susitikimus orientavo į asmeninio santykio užmezgimą, kuris yra labai svarbus jo diplomatijai, ir kad galiausiai jis pats nuspręs, kaip elgtis toliau.
Apskritai nuoširdus D. Trumpo tiesioginių santykių su V. Zelenskiu pobūdis skiriasi nuo kai kurių jo viešų pasisakymų apie Ukrainos vadovą rinkimų kampanijos metu, įskaitant jo pavadinimą „didžiausiu pardavėju žemėje“ už tai, kad jis prašė ir gavo milijardus dolerių JAV karinės pagalbos.
E. Macronas ir V. Zelenskis per susitikimą Paryžiuje laikėsi vieno požiūrio, tačiau stengėsi neatrodyti taip, tarsi jie stumtų D. Trumpą į kampą, sakė vienas pareigūnas.
Prancūzijos vadovas, kuris per daugelį metų įgijo talentą naudotis asmeniniais ryšiais, kad galėtų skatinti savo diplomatines pastangas, ir V. Zelenskis veikė išvien, siekdami išdėstyti, kaip jie vertina padėtį, kartu pabrėždami, kad be JAV paramos Kyjivui būtų labai sunku, pridūrė pareigūnas.
V. Zelenskis mano, kad V. Putinas tarptautinėje arenoje baiminasi tik D. Trumpo ir galbūt Kinijos ir kad bet kokiai ilgalaikei taikai pasiekti reikėtų, kad Vašingtonas būtų „tikrai stiprus“, sakė Ukrainos pareigūnas.
D. Trumpas nuolat kaltino Europos valstybes, kad jos nesiima veiksmų sprendžiant NATO saugumo klausimus žemyne.
E. Macronas pasinaudojo šiuo susitikimu, kad pateiktų argumentus, jog europiečiai jau daug nuveikė remdami Ukrainą ir kad jie taip pat pasirengę tolygiau dalytis saugumo našta su Jungtinėmis Valstijomis, sakė du šaltiniai.
Kitas pareigūnas sakė, kad E. Macronas ir V. Zelenskis paaiškino D. Trumpui, kad V. Putinas 2024 m. nėra toks pat, koks buvo 2017 m., kai išrinktasis JAV prezidentas anksčiau, būdamas Baltuosiuose rūmuose, bendravo su Kremliaus vadovu.
Tas pats pareigūnas pridūrė, kad greitas Sirijos prezidento Basharo al-Assado žlugimas ir smūgis, kurį dėl to patyrė jo artima sąjungininkė Rusija, taip pat buvo panaudoti kaip argumentas už griežtesnę Maskvos poziciją būsimose taikos pastangose.
„Tai buvo paaiškinimas neįspraudžiant D. Trumpo į kampą“, – rašo „Reuters“.
