Laukdamos liaudies išsivadavimo armijos pratybų – Pekino atsako į praėjusią savaitę įvykusių Taivano prezidento Lai Ching-te vizitų Jungtinėse Valstijose – Taivano pajėgos budėjo aukščiausios parengties režimu.
Šiuo metu palei Okinavą, Taivaną ir Filipinus jungiančią vadinamąją pirmąją salų grandinę dislokuota „beveik 90“ Kinijos karinio jūrų laivyno ir pakrantės apsaugos laivų, naujienų agentūrai AFP pranešė vienas aukštesniojo rango Taivano saugumo pareigūnas.
Taivano gynybos ministerija pirmiau paskelbė per parą iki 6.00 val. ryto (22.00 val. Grinvičo laiku) netoli salos taip pat užfiksavusi ir 47 kinų orlaivius.
Tai didžiausias per vieną dieną užfiksuotas orlaivių skaičius nuo spalio 15 d., kai Kinija reaguodama į prieš kelias dienas prezidento Lai Ching-te Nacionalinės dienos proga pasakytą kalbą buvo surengusi didelio masto karines pratybas ir netoli salos per vieną dieną buvo pastebėti net 153 Kinijos orlaiviai.
Gynybos ministerijos atstovas Sun Li-fangas antradienį pasakė, kad Kinijos laivų Taivaną supančiuose vandenyse yra daugiau nei jų buvo dislokuota 2022 m., kai Pekinas sureagavo į tuometinės JAV Kongreso pirmininkės Nancy Pelosi vizitą Taipėjuje.
Kinija per kiek daugiau nei dvejus metus surengė keturias didelio masto karines pratybas, iš kurių vienerios įvyko po N. Pelosi vizito, o dvejos – po to, kai Lai Ching-te gegužę pradėjo eiti pareigas.
„Iš tiesų galima pasakyti, kad šiose pratybose dalyvauja daugiau karinių jūrų pajėgų nei visose nuo 2022 m. surengtose pratybose“, – kalbėdamas su žurnalistais sakė Sun Li-fangas.
„Praeityje Taivanui bauginti pagrinde buvo pasitelkiamos Rytų teatro vadavietės pajėgos. Tačiau dabar kalbu ne tik apie Rytų teatro vadavietę, bet ir Šiaurės bei Pietų teatrų vadaviečių pajėgas.“
Nei liaudies išsivadavimo armija, nei Kinijos valstybinė žiniasklaida apie didesnį kariuomenės aktyvumą Rytų Kinijos jūroje, Taivano sąsiauryje ar Pietų Kinijos jūroje nepranešė.
Tačiau viena Pekino užsienio reikalų ministerijos atstovė pirmadienį Taivanui pradėjus savo pratybas pasakė, kad Kinija „tvirtai gins“ savo suverenumą.
Taivanas save laiko suverenia šalimi, turinčia savo vyriausybę, kariuomenę ir valiutą.
Tuo tarpu Pekinas primygtinai teigia, kad šalis yra jo teritorijos dalis ir neatmeta galimybės ją užvaldyti jėga.
