Pirmojo turo rezultatai anuliuoti po to, kai anksčiau šią savaitę buvo išslaptinti žvalgybos duomenys, o C. Georgescu ir Rusijai metami įtarimai dėl masinio jo reklamavimo socialinėje žiniasklaidoje ir kibernetinių atakų vykdymo.
Po Konstitucinio teismo verdikto bus surengti nauji rinkimai, o jų datą paskelbs nauja vyriausybė.
Šeštadienį kratos atliktos trijuose namuose Brasovo mieste, Rumunijos centrinėje dalyje. Prokuratūra paskelbė, kad tiriami nusikaltimai susiję su „rinkėjų korupcija, pinigų plovimu ir kompiuteriniu klastojimu“.
Teigiama, kad kratos surengtos dėl asmens susijusio su „kandidato į Rumunijos prezidentus neteisėto rinkimų kampanijos finansavimo“. Tačiau C. Georgescu neįvardijamas tiesiogiai.
Prokurorai taip pat neįvardino asmens, kurio atžvilgiu atliekamas tyrimas.
Be to, tyrimas atliekamas ir dėl įstatymų pažeidimo, kurie draudžia fašistines, rasistines ar ksenofobines organizacijas ar simbolius.
Kelios visuomenės nuomonės apklausos atskleidė, kad mažai kam žinomas autsaideris C. Georgescu, kuris netikėtai laimėjo pirmajame prezidento rinkimų ture lapkričio 24 d., jau buvo laikomas favoritu antrajame ture. Jis būtų susirungęs su už Europos Sąjungą pasisakančia centriste Elena Lasconi.
Tačiau po pirmojo rinkimų turo saugumo tarybos posėdžiui parengti dokumentai atskleidė, kad „pažeidžiant rinkimų įstatymus vyko agresyvi rinkimų kampanija ir buvo pasinaudota algoritmais siekiant itin padidinti C. Georgescu populiarumą“.
Vienas vartotojas kitiems asmenims sumokėjo 381 000 JAV dolerių už C. Georgescu reklamavimą tarp spalio 24 d. ir lapkričio 24 d., teigiama žvalgybos dokumentuose.
Remiantis šia informacija penktadienį Rumunijos konstitucinis teismas vienbalsiai nusprendė anuliuoti visą rinkimų procesą tam, kad būtų užtikrinti teisingi ir teisėti rinkimai.
C. Georgescu, 62-ejų metų buvęs valstybės tarnautojas, socialiniuose tinkluose, ypač „TikTok“, itin agitavo nutraukti paramą kaimyninei Ukrainai. O tai sukėlė nerimą dėl Rumunijos, patikimos NATO partnerės, politinės krypties ateityje.
Kandidatas į prezidentus, kuris yra ES ir NATO skeptikas, aiškino, kad teismo sprendimas tebuvo „formalus perversmas“ ir, kad „puolama demokratija“.
Tuo metu už ES pasisakantis dabartinis prezidentas Klausas Iohannis žada likti šiame poste tol, kol naujoji vyriausybė, kuri bus suformuota po gruodžio 1 d. vykusių parlamento rinkimų, paskelbs naują prezidento rinkimų datą.
Išslaptintuose dokumentuose taip pat sakoma, kad Rusija prieš Rumuniją vykdo agresyvius hibridinius veiksmus, įskaitant kibernetines atakas, įsilaužimus ir sabotažą. Institucijų teigimu, buvo nustatyta daugiau nei 85 000 kibernetinių atakų.
