Beprecedentis Konstitucinio Teismo sprendimas buvo priimtas po to, kai prezidentas Klausas Iohannisas paviešino žvalgybos dokumentus, kuriuose teigiama, kad Rusija vykdė kraštutinių dešiniųjų kandidato Calino Georgescu reklaminę kampaniją tokiose platformose kaip „TikTok“ ir „Telegram“.
C. Georgescu buvo laikomas rinkimų autsaideriu ir nedeklaravo jokių kampanijos išlaidų, tačiau po lapkričio 24 d. įvykusio pirmojo turo tapo lyderiu.
Sekmadienį antrajame ture jis turėjo susikauti su reformiste Elena Lasconi iš partijos „Sąjunga Rumunijai išgelbėti“.
„Vyriausybė nustatys naują rinkimų datą... ir naują kalendorinę programą būtiniems veiksmams atlikti“, – priduriama pranešime.
Pirminiai rezultatai sukėlė grėsmę proukrainietiškai šalies pozicijai, o C. Georgescu atsisakė aiškiai pasakyti, ar jis remia Rusiją.
Sekmadienį šalyje turėjo vykti antrasis rinkimų ratas tarp dviejų daugiausiai balsų pirmajame rate gavusių kandidatų.
Pirmajame prezidento rinkimų rate lapkričio 24 d. daugiausiai balsų – 22,94 proc. – surinko kraštutinis dešinysis Kremliui palankus kandidatas Calinas Georgescu. Jis žadėjo pergalės atveju nutraukti pagalbą Rusijos užpultai Ukrainai. Antroje vietoje su 19,18 proc. balsų liko liberalų ir konservatorių reformistų partijai „Sąjunga Rumunijai išgelbėti“ atstovaujanti Elena Lasconi.
Sprendimą pakartoti rinkimus teisėjai argumentavo Rumunijos žvalgybos duomenimis, kuriais remiantis, šalis tapo „agresyvios Rusijos hibridinės atakos“ taikiniu. Dešinysis ekstremistas C. Georgescu buvo intensyviai reklamuojamas per ypač tarp jaunimo populiarią programėlę „TikTok“ – pasitelkiant koordinuotas paskyras, rekomendacijų algoritmus ir mokamą reklamą.
Apklausos prieš rinkimus rodė, kad C. Georgescu tesurinks vienaženklį procentą balsų. Apklausose aiškiu favoritu buvo laikomas premjeras Marcelas Ciolacu. Jo Socialdemokratų partija pastaruosius 30 metų dominavo Rumunijos politikoje. Tačiau jos valdymo metais būta ne vieno korupcijos skandalo.
Prezidentas Rumunijoje pirmiausiai vykdo protokolinius uždavinius. Tačiau jis laikomas moraliniu autoritetu ir daro įtaką užsienio politikai. Be to, jam tenka svarbus vaidmuo formuojant naują vyriausybę.
