Šokiruojančios naujienos supurtė Seulo akcijų prekybą ir pakurstė politinę krizę trečiojoje pagal dydį Azijos ekonomikoje. Opozicinė partija pareiškė pateikusi siūlymą dėl Yoon Suk Yeolo apkaltos.
Dabar investuotojai atidžiai seka įvykius šalyje, o analitikai atkreipia dėmesį į tai, kad sujudimas vyksta tuo metu, kai Pietų Korėjos valdžia ruošiasi antrajam Donaldo Trumpo prezidentavimui, nes išrinktasis JAV prezidentas pažadėjo vėl pradėti griežtą prekybos politiką.
„Kospi“ indeksas sesiją užbaigė daugiau nei vieno procento nuosmukiu, atidarymo metu praradęs net 2,3 procento, kol prekiautojai nerimavo dėl Yoon Suk Yeolo, paskelbusio pirmąją karo padėtį Pietų Korėjoje per daugiau nei keturis dešimtmečius, sprendimo poveikio.
Jis pats teigė, kad sprendimas buvo priimtas „siekiant apsaugoti liberalią Pietų Korėją nuo Šiaurės Korėjos komunistinių jėgų keliamos grėsmės ir pašalinti antivalstybinius elementus, trukdančius žmonių laisvei ir laimei“.
Vis dėlto po kelių valandų prezidentas sprendimą atšaukė, įstatymų leidėjams nubalsavus prieš deklaraciją, o tūkstančiams protestuotojų išėjus į gatves. Didžiausia šalyje skėtinė profsąjunga paskelbė „neterminuotą visuotinį streiką“, kol Yoon Suk Yeolas neatsistatydins.
Po deklaracijos vono kursas smuko daugiau kaip trimis procentais iki dvejų metų žemiausio lygio – 1,444 už dolerį, o vėliau pakilo iki maždaug 1,410.
„Retai kada vienu metu vykstantis šalies akcijų, obligacijų ir valiutos nuosmukis sukelia palengvėjimą“, – sakė „Capital Economics“ Azijos ir Ramiojo vandenyno rinkų vadovas Thomas Mathewsas.
Jis pažymėjo, kad padėtis galėjo būti „kur kas blogesnė“, jei prezidentas nebūtų atšaukęs savo plano.
„Dabar investuotojams „tereikia“ nerimauti dėl politinio netikrumo laikotarpio“, – pridūrė jis.
Pietų Korėjos finansų ministerija ir centrinis bankas stengėsi užtikrinti stabilumą ir nuraminti rinkas.
„Kaip jau paskelbėme kartu su vyriausybe, buvo nuspręsta laikinai teikti pakankamą likvidumą, kol finansų ir užsienio valiutų rinkos stabilizuosis“, – pranešė Korėjos bankas.
Bankas pridūrė, kad „bus išplėstas vertybinių popierių, tinkamų (atpirkimo) sandoriams, ir tikslinių institucijų spektras“.
Ministro pirmininko pavaduotojas Choi Sang-mokas, kuriam taip pat priklauso ekonomikos portfelis, sakė, kad finansų institucijos informuos tarptautinius partnerius apie bet kokius pokyčius.
Tačiau Michaelas Wanas iš MUFG įspėjo, kad, nepaisant priemonių, skirtų atsigauti po pirminio ekonominio smūgio, neapibrėžtumas išlieka.
„Žvelgiant iš makroekonominės perspektyvos, Pietų Korėja jau ir taip buvo viena pažeidžiamiausių šalių, galinčių nukentėti dėl Trumpo pasiūlytų tarifų“, – teigė jis komentare.
„Pastarieji įvykiai gali paskatinti tolesnę valiutos riziką bent jau tol, kol nebus daugiau aiškumo dėl politinio stabilumo“, – pridūrė jis.
Seulo nuostoliai papildė netolygių svyravimų dieną Azijos rinkose: Tokijo, Singapūro, Taipėjaus, Mumbajaus ir Džakartos akcijos kilo, o Šanchajaus, Sidnėjaus, Velingtono, Bankoko ir Manilos krito. Honkongo indeksas sumažėjo nežymiai.
Londone biržos atidarymo metu indeksai smuko, o Frankfurto DAX, antradienį pirmą kartą peržengęs 20 000, pasiekė dar vieną naują rekordą.
Volstrito „S&P 500“ ir „Nasdaq“ pasiekė naujus rekordus, kol investuotojai bando įvertinti galimybę, kad Federalinio rezervų banko pareigūnai šį mėnesį dar kartą sumažins palūkanų normas.
Netgi Paryžiuje buvo fiksuojamas šioks toks augimas, nepaisant Prancūzijoje verdančios politinės krizės, kadangi opozicijos įstatymų leidėjai dėl biudžeto nesutarimų ruošiasi nuversti tris mėnesius dirbusią ministro pirmininko Michelio Barnier mažumos vyriausybę.
Euro kursas išliko šiek tiek aukščiau 14 mėnesių žemiausio lygio, nerimaujant dėl euro zonos antrosios pagal dydį ekonomikos perspektyvų.
Naftos kainos toliau kilo po to, kai antradienį šoktelėjo 2,5 proc. dėl pranešimų, kad pagrindiniai OPEC+ grupės gamintojai ketina pratęsti gavybos apribojimus.
