Prognozuojama, kad „žmogaus vykdomo aplinkos naikinimo“ sukeliamų sausrų poveikį iki 2050 m. pajus 75 proc. pasaulio gyventojų, perspėjama ataskaitoje.
Joje taip pat nurodoma, kad ši krizė viso pasaulio šalims kasmet kainuoja 307 mlrd. JAV dolerių.
Šis perspėjimas pasirodė tuo metu, kai Riade vyksta 12 dienų truksianti 16-oji Jungtinių Tautų konvenciją dėl kovos su dykumėjimu (JTKKD) pasirašiusių šalių sesija (COP16), kurios tikslas – apsaugoti žemę ir likviduoti dėl klimato kaitos kylančių sausrų padarinius.
JT paragino investuoti į „su gamta susijusius sprendinius“, tokius, kaip „miškų atsodinimas, ganyklų valdymas bei vandens telkinių baseinų valdymas, atkūrimas ir išsaugojimas“, siekiant sumažinti pasaulio išdžiūvimo kainą ir apsaugoti aplinką.
Prognozuojama, kad po Ekvadorą, Braziliją, Namibiją, Malavį bei Viduržemio jūros regioną supančius regionus nuniokojusių sausrų ir jų sukeltų gaisrų bei vandens ir maisto stygiaus, 2024-ieji taps karščiausiais metais nuo tada, kai pradėta sudarinėti tokia statistika.
„Ekonominė sausrų kaina neapsiriboja vien tiesioginiais žemės ūkio nuostoliais. Sausros daro poveikį visoms tiekimo sistemoms, dėl jų mažėja BVP, žmonės netenka pragyvenimo šaltinio, dėl to kyla badas, nedarbas, migracija, žmonės susiduria su ilgalaikiais saugumo iššūkiais“, – teigė vienas iš JT ataskaitos autorių Kaveh Madani.
„Norint paskatinti ekonomikos augimą bei didinti iš sausros ciklo ištrūkti negalinčių bendruomenių atsparumą, būtina valdyti mūsų žemės ir vandens išteklius“, – pasakė vyresnioji oficiali JTKKD atstovė Andrea Meza Murillo.
„Vykstant deryboms dėl svarbaus COP sprendimo, susijusio su sausromis, pasaulio lyderiai šia ataskaita raginami pripažinti perdėtą sausrų kainą, kurios galima išvengti, bei pritaikyti iniciatyvių ir su gamta susijusių sprendinių užtikrinti žmonijos raidą mūsų planetos ribose“, – pridūrė ji.
