Lapkričio 12 d. Rusijos Valstybės Dūma balsavo už tai, kad būtų uždrausta remti ir propaguoti „bevaikių propagandą“, o viešai tokias pažiūras reiškiantiems asmenims būtų skiriamos baudos, rašo „Kyiv Independent“.
Kai įstatymą patvirtins aukštieji šalies parlamento rūmai ir jį pasirašys Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, fiziniai asmenys galės būti nubausti maždaug 4 tūkst. eurų bauda; valstybės pareigūnams bus skirta apie 8 tūkst. eurų bauda, o įmonėms gali būti skirta beveik 50 tūkst. eurų bauda ir 90 dienų atimta įmonės licencija.
Kadangi šis teisės aktas interpretuojamas neaiškiai, juo gali būti pasinaudota nusitaikant į kontraceptikų reklamą ar pardavimą ir dar labiau apriboti teisę į abortą. Paskutinę minutę Rusijos stačiatikių bažnyčios prašymu įstatyme buvo padaryta išimtis tiems, kurie dėl religinių priežasčių nusprendė likti šventais, pavyzdžiui, vienuoliams.
Terminas „bevaikiai“ apibūdina suaugusiuosius, kurie sąmoningai nusprendė neturėti vaikų, o ne tuos, kurie negali susilaukti vaikų. Pirmą kartą šis terminas feministiniame pasaulyje paplito XX a. septintajame dešimtmetyje, tačiau pastaraisiais metais susidomėjimas šiuo terminu išaugo, nes vis daugiau jaunų moterų internete aptaria savo sudėtingus sprendimus dėl vaikų auginimo
Pasak Rusijos pareigūnų, tai kelia grėsmę tiek Rusijos socialinei struktūrai, tiek jau ir taip smarkiai mažėjančiam gimstamumui. 2024 m. birželį Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotoja Irina Jarovaja buvimą be vaikų prilygino ginklui, „nukreiptam prieš Rusijos jaunąją kartą“.
„Kai kalbame apie gyvybės apsaugą, teisėsaugos pareigūnai žino, ką daryti. Jei rankose yra žmogus su ginklu, jie veikia kuo ryžtingiau, – sakė ji Sankt Peterburgo tarptautinio teisės forumo lankytojams. – Tad kaip turėtume elgtis čia, kai susiduriame ir su ginklais, kurie skirti jaunajai kartai?“
Iš pažiūros įstatymas gali atrodyti nereikalingas ir perteklinis. Rusijoje nėra jokių organizacijų, ginančių suaugusiųjų, neturinčių vaikų, teises. Be to, mažai tikėtina, kad įstatymas paveiks vangią Rusijos demografinę padėtį: poros, norinčios susilaukti vaikų, dažnai turi svarbesnių rūpesčių, pavyzdžiui, neaiški šalies ekonominė ir politinė padėtis.
„Įstatymas stebina tuo, kad jis atrodo visiškai nereikalingas; atrodo, kad juo reaguojama į tai, ko iš tikrųjų nėra“, – „Kyiv Independent“ sakė Klarko universiteto Masačusetse politikos mokslų profesorė daktarė Valerie Sperling.
„Žmonių, kurie nori turėti vaikų, nuomonės nepakeis nė vienas pranešimas, kuriame parašyta, kad jie nenori turėti vaikų, ar net pranešimas, kuriame teigiama, kad kiti žmonės neturėtų turėti vaikų, – tęsė ji. – Tačiau tokie įstatymai Rusijos vyriausybei yra naudingi – tiek šalies viduje, tiek pasaulinėje arenoje.“
Patriotizmas ir konformizmas
Nuo 2000-ųjų mažėjantis gimstamumas Rusijoje kelia didelį Kremliaus susirūpinimą. Daugeliu atžvilgių siekis uždrausti „bevaikių propagandą“ yra naujausias iš ilgų pronatalistinės politikos priemonių, kurios yra labai įvairios – nuo praktinių, pavyzdžiui, piniginių išmokų šeimoms po vaikų gimimo, iki represinių, pavyzdžiui, teisės į abortus ribojimo.
Tačiau dėl Rusijos invazijos į Ukrainą ši ilgalaikė politika tapo itin aktuali. Pastaraisiais metais valstybės pranešimai apie vaikų gimdymo svarbą tapo vis agresyvesni, sako V. Sperling. Kalboje, pasakytoje 2024 m. kovo mėn. minint Moters dieną, V. Putinas motinystę apibūdino kaip didžiausią moters dovaną ir „šlovingą misiją“.
Prieš metus Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė arešto orderį V. Putinui ir Rusijos prezidento įgaliotinei vaiko teisių klausimais Marijai Lvovai-Belovai dėl ukrainiečių vaikų deportavimo iš Rusijos okupuotų šalies dalių. V. Putinas anksčiau gyrė M. Lvovą-Belovą už jos darbą prižiūrint ukrainiečių vaikų deportaciją, vaizduodamas ją kaip vadinamąją „humanitarinę veiklą“, kuria siekiama „apsaugoti Rusijos piliečius“.
M. Lvova-Belova teigė, kad nuo plataus masto invazijos pradžios į Rusiją buvo išvežta 700 tūkst. ukrainiečių vaikų.
Vienas iš veiksnių, dėl kurių Rusijos valstybė dabar eina prieš vietos gyventojus, nenorinčius turėti vaikų, yra įsišaknijęs tame, kaip visuomenės patriotizmo įvaizdis susitinka su lyčių vaidmenimis.
Jei vyrai karo metu verčiami rodyti nacionalinį pasididžiavimą, eidami į kariuomenę, tai iš moterų panašiai tikimasi, kad jos savo atsidavimą parodys augindamos valstybei ištikimus vaikus.
„Pronatalizmas karo metu pabrėžiamas todėl, kad moterų kaip motinų statusas suteikia joms patriotiškumo. Moterys turi būti atsidavusios savo tikslui, augindamos būsimus karius ir remdamos bet kokius karus, į kuriuos įsitraukia valstybė“, – aiškino V. Sperling.
Tačiau tai taip pat atspindi, kad Rusijos visuomenė tampa vis labiau represyvi. Pronatalistiniai įstatymai taip pat gali būti naudojami bausti ar spausti tuos, kurie neatitinka siauros valstybės vizijos apie tai, kokia turi būti šeima.
Rusijos teisininkai jau išreiškė susirūpinimą, kad „bevaikių propagandos“ įstatymo projektas yra neaiškiai suformuluotas ir gali būti interpretuojamas taip, kad užgniaužtų pokalbius apie bet ką, pradedant abortais ir baigiant gimstamumo kontrole.
Jis taip pat gali tapti papildoma teisine priemone Rusijos saugumo tarnyboms bausti tuos, kurie pasisako prieš Maskvos invaziją į Ukrainą, ypač feministines aktyvistes, tapusias pagrindine nedidelio Rusijos antikarinio pasipriešinimo dalimi.
„Susidorojimas su feministėmis yra vienas iš pagrindinių prezidento administracijos tikslų, nes jie žino, kad moterų protestai šiuo metu yra stipriausia ir galingiausia jėga šalyje“, – sako feminisčių aktyvistė Ira Heuvelman.
Praktiniu lygmeniu ji nerimauja, kad įstatymas trukdys paauglių lytiniam švietimui, todėl padaugės nepageidaujamų nėštumų ir nelegalių abortų. Tačiau ji taip pat mano, kad įstatymas gali būti panaudotas prieš bet kurią vaikų neturinčią moterį, kuri dalyvauja opozicinėje veikloje.
„Mažiau tikėtina, kad nėščios ar vaikų turinčios moterys turės jėgų pasipriešinti (vyriausybei), atsižvelgiant į daugybę ekonominių ir socialinių sunkumų, su kuriais jos susiduria, – „Kyiv Independent“ sakė I. Heuvelman. – Tikėtina, kad jie suras keletą plačiai nuskambėjusių bylų ir įkalins asmenis, kad įbaugintų kitus. Nors „bevaikių propaganda“ egzistuoja tik prezidento administracijos galvose, jie sugebės sufabrikuoti bylas ir patraukti jas į teismą, kuo labiau paviešindami procesą.“
Pasaulinis signalas
Tačiau tokie įstatymai nėra vien tik vidaus priemonės. Kaip ir nuolatinio LGBTQ+ asmenų persekiojimo atveju, įstatymus prieš „bevaikių propagandą“ Kremlius reklamuoja kaip pasaulinės kovos už socialiai konservatyvias vertybes dalį.
Rugsėjo pabaigoje aptardamas įstatymą Rusijos žemųjų parlamento rūmų pirmininkas Viačeslavas Volodinas žurnalistams teigė, kad „bevaikių“ ideologiją propaguoja Jungtinės Valstijos. „Mūsų šalis yra didžiulė, o jų (JAV) ideologija yra pavojinga. Jokiu būdu negalima leisti jai plisti“, – sakė jis.
Kremliui Maskvos, kaip konservatyvaus bastiono prieš degraduojančius „liberalius Vakarus“, įvaizdis yra gyvybiškai svarbus minkštosios galios įrankis, sako Aberistvito universiteto Tarptautinės politikos katedros vyresnioji lektorė daktarė Jenny Mathers. Ji vaizduoja Rusiją kaip sąjungininkę šalių ir lyderių, kurie turi panašų konservatyvų, dažnai despotišką socialinį skonį.
„Yra keletas svarbių šalių, ypač pasaulio pietuose, kuriose ši žinia apie „tradicines vertybes“ iš tiesų turi atgarsį“, – „Kyiv Independent“ sakė J. Mathers. – Ji tarnauja užsienio politikos tikslams. Tai vienas iš būdų bent jau kai kam sukurti teigiamą Rusijos įvaizdį platesniame pasaulyje.“
Socialiai konservatyvi retorika ir politika padėjo Rusijai rasti bendrą kalbą su šalimis, su kuriomis kitu atveju ji turėtų mažai ką bendro. Šios emocingos temos taip pat gali būti naudojamos siekiant pabrėžti nepasitenkinimą Vakarais.
„Jie pasinaudoja bendru jausmu, kad taip, mes taip pat jaučiamės engiami Vakarų ir jų reikalavimų suteikti teises LGBTQ+ žmonėms ir pan., – sakė J. Mathers. – Dėl to kai kurios bendruomenės tarptautinėje arenoje tampa palankesnės Rusijai, labiau linkusios įsiklausyti į tai, ką Rusija nori pasakyti.“
Turėdama palankiai nusiteikusią ausį, Maskva taip pat gali pasinaudoti šia galimybe, kad gautų paramą savo tikslams. Konservatyvi retorika, kuriai priklauso „bevaikių propagandos“ įstatymo projektas, ne tik suteikia Rusijai tapatybę pasaulinėje arenoje – tai taip pat yra platforma, kurią galima panaudoti ir iškreipti siekiant pateisinti šalies invaziją į Ukrainą.
Rusijos pareigūnai ne kartą kalbėjo apie būtinybę „išgelbėti“ Ukrainą nuo liberalių Vakarų vertybių, grąžinant ją atgal į Rusijos kontrolę.
Kai 2022 m. vasario 24 d. per televiziją transliuotame kreipimesi V. Putinas paskelbė apie plataus masto invazijos pradžią, jis smerkė Vakarus, kurie „siekia sunaikinti mūsų tradicines vertybes ir primesti mums savo klaidingas vertybes... nuostatas, kurios tiesiogiai veda į degradaciją ir išsigimimą, nes prieštarauja žmogaus prigimčiai“.
Po kelių dienų Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovas patriarchas Kirilas maldininkams užsiminė, kad Rusija saugo Ukrainos Donbaso regioną, kurį sudaro iš dalies okupuotos Donecko ir Luhansko sritys, nuo Vakarų vyriausybių, supykusių, kad regionas nenori rengti pasididžiavimo parado.
„Tai Vakarų nukrypimo nuo normos idėja prieš Rusijos tyrumą ir moralę“, – aiškino V. Sperling.
„Peršasi išvada, kad Rusija privalėjo įsiveržti į Ukrainą, kad užkirstų kelią neracionaliems, amoraliems, iškrypėliškiems Vakarų įsiveržimams į Rusiją, kurie būtų vykę, jei Ukraina būtų likusi nepriklausoma valstybė. Štai kur visa tai yra susiję“, – ironizavo ekspertė.
Parengta pagal „Kyiv Independent“ inf.
