„Po daugelio metų perduodame piliečiams pagrindinę Salonikų metro liniją“, – praėjusią savaitę per bandomąjį važiavimą AFP sakė transporto ministras Christos Staikouras.
Pasak jo, šiame Šiaurės Graikijos mieste, kuriame gyvena daugiau kaip milijonas žmonių, metro tinklas kasdien perveš apie 250 tūkst. keleivių.
Jo stotyse taip pat bus eksponuojama virš 300 tūkst. archeologinių objektų, aptiktų statybų metu, pridūrė jis.
„Metro projektas buvo seniai pribrendęs, bet susidūrė su daugybe sunkumų ir kliūčių“, – aiškino Ch. Staikouras.
Užsakytas 2003 m., Salonikų metro buvo pradėtas statyti 2006 m. ir iš pradžių buvo numatyta jį užbaigti 2012 m.
Tai – antrasis šalyje metro po Atėnų metro, kuris buvo paleistas 2000 m.
9,6 km ilgio trasoje atsispindi turtinga Salonikų istorija. Linija nutiesta palei romėnų kelią, kadaise kirtusį šį 2300 metų senumo miestą, pavadintą Aleksandro Makedoniečio įseserės Tesalonikės vardu. Dėl archeologinių iššūkių projektas buvo ilgai atidėliojamas ir viršijo biudžetą.
Naujoji linija ir planuojamas jos pratęsimas į rytus nuo Salonikų miestui kainuos tris milijardus eurų.
Kai kurios su metro statyba susijusios įmonės spėjo bankrutuoti per beveik dešimtmetį trunkančią Graikijos skolų krizę.
Daugiau kaip 200 mln. eurų buvo išleista kasinėjimams ir helenizmo laikotarpio senienų išgabenimui. Kai kurias iš jų galiausiai buvo nuspręsta eksponuoti naujojo metro stotyse.
Taip pat kilo ginčų dėl tinklo logotipo kainos ir dėl to, kad konkursą laimėjo Atėnų bendrovė – tai dar labiau įžeidė aršiai nepriklausomybę ginančių Salonikų gyventojų jausmus.
Archeologiniai objektai
Tarp po žeme rastų archeologinių objektų – apie 50 tūkst. monetų, dvi marmurinės aikštės, didžiulis fontanas ir ankstyvoji krikščionių bažnyčia.
Daugiau nei 5 tūkst. kapų ir kapaviečių, aptiktų tiesiant metro trasą, rasta aukso karūnų ir papuošalų. Graikijos kultūros ministerija tai pavadino didžiausiais kada nors šalyje vykdytais kasinėjimais.
Agia Sofijos stotyje fragmentų sluoksniai eksponuojami pagal epochas – nuo helenizmo iki modernizmo.
„Šioje sienoje įspausta visa Salonikų istorija“, – sakė valstybinės bendrovės „Elliniko Metro“, atsakingos už metro vystymą, direktoriaus pavaduotojas Nikos Denis.
„Archeologiniams darbams, kurie prasidėjo 2007-aisiais ir buvo užbaigti 2022-aisiais, iš viso skirta maždaug 203 milijonai eurų“, – teigė jis.
Salonikus IV a. pr. m. e. įkūrė vienas iš Aleksandro Didžiojo įpėdinių Kasandras, vedęs vieną iš garsiojo karvedžio įseserių.
Miestas tapo svarbiu Romos imperijos centru, o vėliau – antruoju pagal svarbą Bizantijos imperijos miestu.
Salonikai toliau augo Osmanų imperijos laikais, į jį XV a. atsikrausčius tūkstančiams iš Ispanijos ištremtų sefardų žydų.
Metro važinės 18 visiškai automatizuotų savavaldžių keturių vagonų traukinių. Apskaičiuota, kad jis kasdien sumažins eismo spūstis miesto gatvėse maždaug 50–60 tūkst. transporto priemonių.
„Tai labai modernus metro, pasižymintis aukštu automatizavimo ir saugumo lygiu“, – pristatyme žurnalistams teigė infrastruktūros ministro pavaduotojas Nikos Tachiaos.
Jis pridūrė, kad į kitą centrinę Venizelou stotį, kuri iki šeštadienio atidarymo bus laikoma paslaptyje, įtraukta „visa archeologinių kasinėjimų aikštelė“.
Vis dėlto po du dešimtmečius užtrukusių statybų ir vėlavimų daugelis Salonikų gyventojų išlieka skeptiški.
„Šis projektas buvo miesto anekdotas. Kas kartą, kai mums pranešdavo naują projekto užbaigimo datą, ji taip ir likdavo nepasiekta“, – sakė 36 metų parduotuvės darbuotoja Anastasia Polychronidou.
Ji pasakojo, kad dėl statybų teko uždaryti daugelį centrinėje miesto Egnatia Odos gatvėje veikusių verslų.
Taip pat skundžiamasi dėl ribotos tinklo aprėpties – papildoma tinklo plėtra iki miesto oro uosto planuojama tik 2040 m.
Trečiasis pagal dydį šalyje Salonikų Makedonijos oro uostas įsikūręs už 13 kilometrų nuo miesto ir pernai aptarnavo daugiau kaip septynis milijonus keleivių.
