NTSB vadovauja valdybos tyrėjų grupei, į kurią taip pat įeis „Boeing“ ir FAA atstovai, vykstančiai į Lietuvą padėti Lietuvos teisingumo ministerijos Transporto ir nelaimingų atsitikimų tyrimui, praneša „Reuters“.
Anksčiau Teisingumo ministerijos Transporto avarijų ir incidentų skyriaus vadovas Laurynas Naujokaitis informavo, kad į Lietuvą atvyksta Vokietijos ir Ispanijos ekspertai, kurie šalies institucijoms padės tirti Vilniuje sudužusio krovininio DHL kompanijos lėktuvo aviakatastrofos aplinkybes.
„Vokietijos saugumo tyrimo institucija saugos tyrimui atlikti skyrė keturis tyrėjus, kurie šiuo metu vyksta į Lietuvą. Ispanija skyrė du tyrėjus, kurie taip pat artimiausiu metu atvyks į Lietuvą“, – LRT televizijai sakė L. Naujokaitis.
ELTA primena, kad ankstų pirmadienio rytą sostinėje, netoli Vilniaus oro uosto, šalia gyvenamojo namo, nukrito ir sudužo krovininis Vokietijos įmonės DHL lėktuvas.
Pirminiais duomenimis, per avariją žuvęs pilotas yra Ispanijos pilietis. Be to, sužaloti trys lėktuvu skridę asmenys – Lietuvos, Vokietijos ir Ispanijos piliečiai. Eltos žiniomis, vieno jų būklė yra sunkesnė, kitas sužalotas mažiau.
Sostinės mero Valdo Benkunsko teigimu, iš pastatų greta nelaimės vietos evakuota 13 žmonių. Jais toliau rūpinsis Vilniaus miesto savivaldybė.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, orlaivis yra visiškai suniokotas. Lėktuvui nukritus prie namo, užsidegė šalia buvę sandėliukai, automobilis. Gaisras jau yra suvaldytas.
Pasak Nacionalinio krizių valdymo centro vadovo Vilmanto Vitkausko, pirminiais duomenimis, lėktuvo sudužimas yra nelaimingas atsitikimas. Tuo metu policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas užsimena, kad nereikėtų atmesti, jog ši avarija – galimas teroristinis aktas.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių netinkamos priežiūros ar remonto bei dėl tarptautinių skrydžių taisyklių pažeidimo. Teisingumo ministerija savo ruožtu ėmėsi saugos tyrimo.
Sieti aviakatastrofą Vilniuje su kokia nors priešiška išorės veikla – dar per anksti, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis. Visgi, pažymi jis, tarnybos kol kas neatmeta, jog pirmadienio rytą įvykusi avarija gali būti ir teroristinis išpuolis.
„Tyrimas, ko gero, bus ilgas. Todėl, kad darbo tikrai yra daug. Kol kas, kiek yra žinoma, sieti su kažkuo ar kažkur mėtyti atribucijos kažkam – tikrai, ko gero, anksti. Išankstinės informacijos apie tai neturėjome. Matyt, eigoje vis tiek išaiškės visos aplinkybės, visos detalės“, – po susitikimo su šalies vadovu Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje sakė D. Jauniškis.
„Dirbame su užsienio partneriais. Gauname bet kokią informaciją – kai tik bus kažkas žinoma, iš karto pranešime“, – pridūrė jis.
D. Jauniškis pripažino, kad tarnybos neatmeta teroristinio išpuolio scenarijaus.
„Negalime atmesti ir, sakykime, to terorizmo atvejo. Žinoma, Valstybės saugumo departamentas kartu su Operatyvinių tarnybų departamentu taip pat esame įspėję, kad tie dalykai yra galimi ateityje, mes matome agresyvėjančią Rusiją“, – kalbėjo VSD direktorius, primindamas, jog apie sabotažo atvejų ir terorizmo grėsmę yra įspėję ir užsienio partneriai.
„Negalime atmesti ir šios versijos. Bet kaip ir sakau, jokių atribucijų ar badyti pirštais į kažką negalime, todėl, kad nėra jokios informacijos apie tai“, – dėstė jis.
Anksčiau šį mėnesį „The Wall Street Journal“ (WSJ) paskelbė detalių apie įtariamą Rusijos sąmokslą padegti DHL lėktuvus, skrendančius į JAV, padedant padegamuosius užtaisus vežėjo lėktuvuose.
Vakarų saugumo pareigūnai teigia manantys, kad du per DHL išsiųsti padegamieji įtaisai buvo dalis slaptos Rusijos operacijos, kuria galiausiai siekta sukelti gaisrus į JAV ir Kanadą skrendančiuose krovininiuose ar keleiviniuose lėktuvuose, Maskvai stiprinant sabotažo kampaniją prieš Vašingtoną ir jo sąjungininkus.
Įtaisai liepos mėn. užsidegė DHL logistikos centruose, vienas iš jų – Leipcige, Vokietijoje, kitas – Birmingeme, Jungtinėje Karalystėje. Šie užsidegimai sukėlė tarptautines lenktynes ieškant kaltininkų.
Pasak saugumo pareigūnų ir su tyrimu susipažinusių žmonių, tyrėjai ir šnipinėjimo agentūros Europoje išsiaiškino, kaip buvo pagaminti prietaisai – elektriniai masažuokliai, į kuriuos buvo implantuota degioji medžiaga magnio pagrindu, ir padarė išvadą, kad jie buvo platesnio Rusijos sąmokslo dalis.
Įtariami Rusijos žvalgybos tarnyboms dirbę asmenys siuntė prietaisus, kurių dalis buvo gabenama lėktuvais, iš Vilniaus į Vakarų Europą, WSJ sakė kelių Vakarų valstybių saugumo pareigūnai. Kremlius šiuos kaltinimus pavadino „tradicinėmis nepagrįstomis žiniasklaidos insinuacijomis“.
Nepaisant padažnėjusių hibridinių Rusijos grėsmių Europoje, dabartiniais duomenimis, nėra jokių įrodymų, kad lėktuvo katastrofą Vilniuje galėjo sukelti išorės veiksmai, o pareigūnai ragina nedaryti skubotų išvadų ir nespekuliuoti apie galimas avarijos priežastis.
„Natūralu, kad esamomis geopolitinėmis aplinkybėmis į kiekvieną incidentą žiūrime kitaip, nei anksčiau, visgi, labai prašau susilaikyti nuo toli siekiančių išvadų darymo“, – po incidento pirmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame pareiškime rašė buvusi Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė.
„Dezinformacijos sklaida tik palengvina darbą nedraugams, kurių tikslas – sėti sumaištį valstybėje“, – tame pačiame įraše pridūrė I. Šimonytė.
Prezidentas Gitanas Nausėda savo ruožtu teigia, kad tiriant lėktuvo katastrofą Vilniuje, nereikėtų eskaluoti temos apie galimą sabotažo aktą, tačiau kartu, anot šalies vadovo, tokios versijos atmesti negalime ir ji bus tiriama.
„Vakar mes matėme pastangas ir eskaluoti šitą veiksnį (sabotažo – ELTA), ir jį mažinti. Aš manau, kad (…) tiesiog nelabai atsakinga šiuo metu taip elgtis, kadangi informacijos, kurią turime, pernelyg mažai, kad galima būtų tai padaryti. Dar kartą kartoju – žinoma, kad sabotažo akto tikimybė yra, jos negalime atmesti. Dėl to jis bus tiriama visu rimtumu“, – „Žinių radijui“ antradienį kalbėjo G. Nausėda.
Skrydį „Boeing 737–400“ vykdė Ispanijos DHL rangovė „Swiftair“. Bendrovė „Swiftair“ teigė, kad orlaivis patyrė incidentą, kai ruošėsi leistis. Aviakompanija teigė neturinti informacijos apie incidento mastą ar jo priežastis.
DHL atstovai taip pat informavo, kad įtarimų dėl lėtkuvu gabentų krovinių neturėjo.
