Jis buvo pagirtas už „nepaprastą ištvermę“ po to, kai gelbėjimo tarnybos darbuotojai buvo priversti amputuoti jam koją. Sekmadienį vyras tebebuvo kritinės būklės ir gulėjo reanimacijoje Karališkojoje Hobarto ligoninėje.
Lietuvis su 11 turistų grupe keliavo į daugiadienę kelionę plaustais atokiąja Franklino upe, esančią Australijai priklausančioje Tasmanijos saloje.
Eidamas šalia upės jis paslydo ant uolos ir beveik 20 valandų buvo iš dalies paniręs į plyšį.
Tasmanijos greitosios pagalbos tarnybos reanimacinio skraidymo paramedikas Mitchas Parkinsonas buvo vienas iš pirmųjų žmonių, atvykusių į įvykio vietą.
Jis portalui „The Guardian“ sakė, kad tai buvo sudėtingiausia gelbėjimo operacija, kokioje jam yra tekę dalyvauti.
„Tai buvo nepaprastai stiprus ir ištvermingas žmogus, ir jis tai išlaikė visą naktį, – sakė M. Parkinsonas. – Mūsų tikslas buvo kuo geriau jį sušildyti, maitinti ir girdyti, kiek tik galėjome.“
Tuo tarpu gelbėtojai toliau bandė jį išlaisvinti.
Vienas iš dviejų gelbėtojų, dirbusių išlaisvinant vyrą, Ace'as Petrie sakė, kad kai jis pirmą kartą pasiekė vyrą, šis buvo paniręs į greitai tekantį vandenį iki krūtinės.
„Jis kalbėjo šiek tiek laužyta anglų kalba, – sakė A. Petrie. – Kai bandėme ištraukti jo koją, jis sakydavo „o, mano koja lūžo“. Be to, bandėme atitraukti jo mintis ir kalbėtis su juo apie jo šeimą. Tai buvo tikrai sunku.
„Jis buvo įkalintas kaip smėlio laikrodis. Jo kelias buvo įstrigęs akmenyse gilioje slenksčio atkarpoje. Buvo daugybė pavojų, kuriuos turėjome apeiti, kad galėtume prieiti prie paciento“, – pasakojo gelbėtojas.
Tęsiant operaciją vandens lygis sumažėjo, tačiau ne tiek, kiek tikėjosi gelbėjimo tarnybų darbuotojai.
A. Petrie sakė, kad padarė viską, ką galėjo, kad išlaisvintų vyrą.
Gelbėtojai pasitelkė tokias priemones, kaip virvių ir karabinų naudojimą. Galiausiai komanda panaudojo oro pagalves ir hidraulinius įrankius, kad pabandytų perkelti jį prispaudusias povandenines uolas.
„Šių mašinų keliamoji galia – 50 tonų, tačiau mums visiškai nepavyko pajudinti šių uolų, – sakė A. Petrie. – Tai tęsėsi apie 10–12 valandų pagal įvairius scenarijus“.
Tasmanijos policijos pareigūnas Callumas Herbertas sakė: „Ši gelbėjimo operacija buvo blogiausias iš blogiausių scenarijų.
„Jis negalėjo būti fiziškai ištrauktas ir prieš amputaciją buvo panaudoti visi įmanomi būdai ir ištekliai bandant jį ištraukti“, – sakė C. Hermanas.
Radijo signalas regione buvo toks prastas, kad Jūrų saugumo tarnybai teko siųsti lėktuvą iš Kanberos, kuris veikė kaip tarpininkas tarp gelbėtojų ant žemės ir sraigtasparnių regione.
„Visą vakarą buvo siekiama užtikrinti, kad amputacija būtų absoliučiai paskutinė priemonė.
Buvo suvokiama, kad buvo dedamos visos įmanomos pastangos. Tai nebuvo diskusija ar sprendimas, kuris buvo priimtas lengvabūdiškai“, – sakė M. Parkinsonas.
Jis pridūrė, kad vyro draugai lietuviai padėjo aprūpinti jį karštais gėrimais ir maistu visos gelbėjimo operacijos metu.
Vienas iš dešimties žmonių, kurie atostogavo kartu su pacientu, buvo gydytojas iš Lietuvos, kuris galėjo su juo bendrauti kaip vertėjas.
Per jį įstrigusiam vyrui buvo pranešta, kad vienintelė išeitis – amputacija.
A. Petrie sakė, kad gelbėjimo operaciją vykdę asmenys, įskaitant jį patį, gelbėjimo operacijos metu rizikavo savo gyvybe.
„Mes treniruojamės tokiems scenarijams, tačiau šis buvo nestandartinis“, – sakė A. Petrie.
Gelbėtojai bendradarbiavo su diplomatais, kad pasiektų jo šeimą užsienyje ir nuolat ją informuotų. Sekmadienį vyras tebebuvo kritinės būklės ligoninėje.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
