Sprendimas dėl finansų toli gražu neatitinka besivystančių šalių reikalavimų, tačiau tai triskart didesnė suma, lyginant su dabartiniu įsipareigojimu kasmet skirti 100 mlrd. dolerių. Besivystančios šalys konferencijoje reikalavo 1,3 trln. dolerių kasmet iki 2035-ųjų, o mažiausiai iki 2030 m. pramoninių valstybių įnašą padidinti iki 500 mlrd. dolerių.
1,3 mln. suma dabar nutarime nurodoma kaip tikslas, tačiau nepateikiami detalesni duomenys apie lėšų kilmę. Vis dėlto susitarta aiškintis atitinkamas galimybes.
Pramoninės valstybės ragino įtraukti ir ekonomiškai stiprias besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis, pavyzdžiui, Kiniją. Tačiau tai pavyko tik ribotai. Jos buvo paragintos mokėti įnašus savanoriškai.
Po priimtų sprendimų Indijos derybininkė Chandni Raina negailėjo kritikos. Ji susitarime įvardytą sumą pavadino „siaubingai maža“ ir „skurdžia“. Susitarimą griežtai sukritikavo ir Kubos bei Bolivijos, taip pat kitų besivystančių šalių atstovai. Afrikos derybininkų grupė, pavyzdžiui, pareiškė, kad susitarimas yra „per mažai ir per vėlyvas“ jų žemynui. „Esame labai nusivylę dėl nepakankamos pažangos Afrikai svarbiomis temomis“, – pabrėžė vyriausias derybininkas Ali Mohamedas.
JT klimato sekretorius Simonas Stiellas pripažino, kad susitarimas nėra priežastis švęsti pergalę. „Nė viena šalis negavo visko, ko norėjo“, – sakė jis. Tačiau vis dėlto susitarimas esą ženklina „naujos eros“ pradžią.
JAV prezidentas Joe Bidenas gyrė susitarimą dėl finansavimo, pavadindamas tai „reikšmingu žingsniu“. Finansavimo tikslą jis pavadino „ambicingu“.
