Eidamas pareigas buvęs JAV prezidentas D. Trumpas tris kartus susitiko su Kim Jong Unu, tačiau Vašingtonui nepavyko padaryti didelės pažangos siekiant priversti Šiaurės Korėją atsisakyti branduolinių ginklų. Nuo tada, kai 2019 m. Hanojuje žlugo antrasis Kim Jong Uno viršūnių susitikimas su D. Trumpu, Šiaurės Korėja atsisakė diplomatijos, padvigubino pastangas kurti ginklus ir atmetė JAV pasiūlymus dėl derybų.
Kim Jong Unas kalbėjo ketvirtadienį gynybos parodoje, kurioje pristatomos kai kurios galingiausios Šiaurės Korėjos ginklų sistemos. Jis neminėjo D. Trumpo pavardės, tačiau pastarosios aukšto lygio derybos su Jungtinėmis Valstijomis vyko valdant jo administracijai.
Kim Jong Unas sakė, jog per derybas su JAV įsitikino, kad „pasaulio galybė nenori sugyventi“. Jis taip pat sakė, kad dar niekada anksčiau Korėjos pusiasalyje nebuvo susiklosčiusi tokia padėtis, kai gali kilti „pats baisiausias branduolinis karas“.
Pastaraisiais mėnesiais Šiaurės Korėja užmezgė glaudesnius karinius ryšius su Maskva, išsiuntė tūkstančius karių padėti Rusijai kariauti su Ukraina.
Šiemet liepą D. Trumpas sakė manąs, kad Kim Jong Unas jo „pasiilgo“ ir kad „malonu sutarti su žmogumi, turinčiu daug branduolinių ginklų“.
Pasak Šiaurės Korėjos, D. Trumpas iš tiesų mėgino užmegzti „ypatingus asmeninius santykius“ tarp valstybių vadovų, bet tai nedavė „jokių esminių teigiamų pokyčių“. Pchenjano pareiškime šį mėnesį buvo sakoma, kad nepaisant to, kokia administracija pradės eiti pareigas JAV, „politinis klimatas nesikeičia“, todėl Šiaurės Korėjai „tai nerūpi“.
