Buvusi Vokietijos Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) lyderė knygoje kalba apie svarbų 2008-aisiais Bukarešte vykusį NATO viršūnių susitikimą, kurio metu buvo aptariamos Ukrainos ir Sakartvelo ambicijos įstoti į Aljansą. A. Merkel pripažįsta didelį Vidurio ir Rytų Europos šalių norą greitai prisijungti prie NATO, tačiau nurodo maniusi, jog naujų narių priėmimas turėtų padidinti ne tik šių valstybių, bet ir viso Aljanso saugumą.
Knygoje A. Merkel išreiškia ypatingą susirūpinimą dėl Ukrainos ryšių su Rusija, ypač dėl Rusijos Juodosios jūros laivyno buvimo Ukrainos Krymo pusiasalyje, kurį Rusija vėliau 2014 m. neteisėtai aneksavo.
Ji rašo, kad nė viena ankstesnė NATO šalis kandidatė nebuvo patekusi į tokią padėtį, o sudėtingi kariniai ryšiai galėjo kelti grėsmę Aljansui. Buvusi kanclerė taip pat pažymi, kad tuo metu tik mažuma Ukrainos gyventojų palaikė galimą narystę NATO.
A. Merkel požiūris į Ukrainą vis dar susilaukia kritikos Kyjive.
