A. Merkel prisiminimų knyga „Laisvė“, parašyta kartu su ilgai kanclerės politine patarėja buvusia Beate Baumann, antradienį bus išleista 30 kalbų ir pasirodys kaip tik tuo metu, kai Vokietija galynėjasi su politine krize prieš vasarį numatytus pirmalaikius rinkimus.
736 puslapių knygos turinys yra akylai saugoma paslaptis, tačiau tikimasi, kad joje naujoje šviesoje bus atskleistos keturios jos kadencijos nuo 2005 iki 2021 m., per kurias A. Merkel buvo įtakingiausia pasaulio moteris. Tačiau nuo tada, kai ji pasitraukė iš pareigų, šalyje, kurios ekonomika yra stipriausia Europoje, tvyro suirutė ir virš A. Merkel galvos prieš pasirodant knygai jau tvenkiasi kritika.
Laikraščio „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ žurnalistas Eckartas Lohse knygoje „Iliuzija“ tvirtina, kad 70 metų A. Merkel „paliko šalį su daugybe nepabaigtų darbų“. „The Economist“ neseniai rašė, kad „16 metų, kai nebuvo vykdomos jokios reformos, atsiliepia Vokietijai ir Europai“.
Tokie komentarai rodo, kaip viešoji nuomonė apie A. Merkel pasikeitė nuo 2021 m., kai jos įvaizdis vis dar buvo „labai teigiamas“, naujienų agentūrai AFP sakė Vokietijos politikos ekspertė Marie Krpata. Interviu laikraščiui „Tagesspiegel“ politologas Wolfgangas Schroederis sakė, kad po A. Merkel išėjimo į pensiją padėtį Vokietijoje pakeitė du svarbiausi dalykai: karas Ukrainoje ir „į eksportą orientuoto ekonomikos modelio žlugimas“.
Nusidėvėjusi infrastruktūra
Dėl to Vokietija, ilgai buvusi Europos augimo varomoji jėga, buvo vienintelė išsivysčiusi pasaulio valstybė, kurios ekonomika 2023 m. susitraukė ir šiais metais turėtų trauktis dar 0,2 procento. Vokietija vis labiau kenčia ir dėl nusidėvėjusios infrastruktūros, ypač transporto sektoriuje, pavyzdžiui, geležinkelių, bet taip pat ir skaitmeniniame, mokyklų ir darželių sektoriuje, sakė M. Krpata.
A. Merkel era pasižymėjo stabilumu, itin vertinamu vokiečių rinkėjų, tačiau, pasak kritikų, tai dažnai virsdavo sąstingiu.
Kalbant apie užsienio politiką, pasak „The Economist“, A. Merkel paliko šalį, pavojingai priklausomą nuo trijų dalykų: nepajėgią apsiginti be Amerikos, negalinčią augti be eksporto į Kiniją ir išlaikyti pramonę be rusiškų dujų. A. Merkel vyriausybė palaikė dujotiekį „Nord Stream 2“ net kai Rusija 2014 m. aneksavo Krymą, o dabar, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, šis sprendimas plačiai laikomas klaida.
Pildė daugumos lūkesčius
Tačiau šis sprendimas „atitiko tuo metu tvirtai pareikštus Vokietijos verslo bendruomenės lūkesčius“, naujienų agentūrai AFP sakė buvęs A. Merkel Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) įstatymų leidėjas Norbertas Lammertas.
Visuomenės nuomonė buvo svarbus veiksnys priimant ir kitus prieštaringus A. Merkel sprendimus, pavyzdžiui, atsisakyti branduolinės energetiko po Fukušimos katastrofos 2011 m., o 2015 m. atverti duris šimtams tūkstančių migrantų.
A. Merkel visada „darė daugmaž tai, ko iš jos tikėjosi dauguma“, sakė N. Lammertas. Didžiulis migrantų antplūdis 2015 m. paskatino kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) iškilimą ir po dvejų metų partija pirmą kartą buvo išrinkta į parlamentą. Dabar, artėjant pirmalaikiams rinkimams vasarį, AfD populiarumu nusileidžia tik A. Merkel konservatoriams, vadovaujamiems naujojo lyderio Friedricho Merzo.
Socialdemokrato kanclerio Olafo Scholzo, kadaise buvusio ministru A. Merkel kabinete, vyriausybė sustiprino sienų kontrolę ir apribojo prieglobsčio prašytojams siūlomas išmokas. Tuo metu F. Merzas pažadėjo reformuoti Vokietijos Konstitucijoje įtvirtintą „skolos stabdį“, kurį įnirtingai gynė A. Merkel, būdama valdžioje. Vis dėlto, kaip mano N. Lammertas, F. Merzas „rizikuotų prarasti didelės savo partijos dalies lojalumą ir pritarimą, jei norėtų atsiriboti“ nuo A. Merkel.
