Kol derybininkai už uždarų durų tariasi dėl svarbiausio uždavinio – padidinti besivystančioms šalims skiriamas lėšas klimato kaitai, didžiausių naftos bendrovių, įskaitant Prancūzijos „TotalEnergies“, vadovai organizuoja savo renginius.
Nevyriausybinių organizacijų koalicija „Kick the Big Polluters Out“ (KBPO), išanalizavusi kasmetinės klimato konferencijos akreditacijas, apskaičiavo, kad joje dalyvauja daugiau kaip 1 700 žmonių, susijusių su iškastinio kuro interesais.
„Tai kaip tabako lobistai konferencijoje apie plaučių vėžį“, – AFP sakė aktyvistų grupės „Oil Change International“ atstovas Davidas Tongas.
Naftos, dujų ir anglių interesų grupių dalyvavimas klimato derybose jau seniai kelia ginčus.
JAE valstybinės naftos įmonės vadovo Sultano Al Jabero paskyrimas pirmininkauti praėjusių metų deryboms Dubajuje tapo kritikos taikiniu.
Šių metų derybų šeimininkas, turtingas energijos išteklių Azerbaidžanas, pradėjo ginti planetą šildantį iškastinį kurą, o prezidentas Ilhamas Alijevas antradienį pakartojo, kad nafta, dujos ir kiti gamtos ištekliai yra „Dievo dovana“.
„Gaila, kad iškastinio kuro pramonė ir naftos valstybės iki nesveiko lygio perėmė COP proceso kontrolę“, – ketvirtadienį sakė buvęs JAV viceprezidentas ir įtakingas klimato aktyvistas Alas Gore‘as.
Nors Dubajaus aukščiausiojo lygio susitikime buvo pasiektas pasaulinis susitarimas dėl „perėjimo nuo iškastinio kuro“, tolesni įsipareigojimai „buvo labai silpni“, o COP29 susitikime šis klausimas „beveik net neminimas“, sakė jis.
„Tenka manyti, kad viena iš priežasčių yra ta, jog naftos valstybės turi per daug kontrolės šiam procesui“, – sakė jis.
Ginčai dėl finansų
KBPO sakė, kad Japonija į savo delegaciją įtraukė anglių milžinės „Sumitomo“ darbuotojus, Kanada – naftos gamintojus „Suncor“ ir „Tourmaline“, o Italija – energetikos milžinių „Eni“ ir „Enel“ darbuotojus.
O kai kurie NVO sąraše esantys asmenys dirba bendrovėse, kurios nėra susijusios su iškastiniu kuru, įskaitant Danijos jūros vėjo jėgainių gamybos lyderę „Orsted“.
JT duomenimis, dalyvauti COP29 konferencijoje Baku užsiregistravo apie 53 000 žmonių, neįskaitant techninio ir pagalbinio personalo.
Svarbiausias derybų prioritetas – susitarti dėl naujo klimato kaitos finansavimo dydžio, kuris padėtų besivystančioms šalims prisitaikyti prie klimato kaitos ir atsisakyti iškastinio kuro.
Turtingos šalys nenori skirti daugiau nei 100 mlrd. JAV dolerių per metus, nes jų visuomenės nepatenkintos dėl infliacijos ir buksuojančios ekonomikos.
Tačiau besivystančios šalys įspėja, kad joms reikia mažiausiai 1 trilijono JAV dolerių, kad apsisaugotų nuo klimato kaitos padarinių ir įvykdytų įsipareigojimus pasiekti nulinį išmetamųjų teršalų kiekį.
Derybininkai stengiasi parengti tokį teksto projektą, kuris būtų tinkamas darbui, prieš kitą savaitę atvykstant į susitikimą ministrams ir pradedant derinti susitarimą.
Visą procesą lydi klausimas, kokį vaidmenį klimato kaitos srityje ir finansavimo srityje atliks JAV, kai sausio mėnesį į Baltuosius rūmus sugrįš Donaldas Trumpas.
Jis pažadėjo dar kartą pasitraukti iš svarbaus Paryžiaus susitarimo, todėl kyla klausimų, kokių pažadų JAV derybininkai iš tikrųjų galės duoti Baku.
Tačiau A. Gore‘as tvirtino, kad „yra tiek daug pagreičio, kad net ir naujoji D. Trumpo administracija negalės jo labai sulėtinti“, taip pakartodamas kitų derybose dalyvavusių amerikiečių repliką. „Tikiuosi, kad neklystu dėl to“, – pridūrė jis.
