M. Le Pen ir dar 24 asmenys teismo procese kaltinami ES lėšų pasisavinimu, praneša portalas „The Guardian“. Teismo procesas vyksta praėjus beveik dešimtmečiui nuo pradinio tyrimo pradžios.
Jis grasina pakenkti partijos „Nacionalinis sambūris“ pastangoms nušlifuoti savo įvaizdį prieš 2027 m. prezidento rinkimus, kuriuos, daugelio nuomone, gali laimėti teisiama politikė.
Trečiadienį Paryžiaus prokuroras paprašė skirti M. Le Pen 300 tūkst. eurų baudą, penkerių metų laisvės atėmimo bausmę ir draudimą kandidatuoti į valstybės tarnybą.
Draudimas kandidatuoti į valstybės tarnybą įsigaliotų iš karto ir truktų penkerius metus.
Teismo procesas vyks iki lapkričio 27 d. – po to teisėjai svarstyts dėl nuosprendžio ir, atsižvelgadmi į prokuroro prašymą, nuspręs, kokią bausmę skirti.
Tikėtina, kad nuosprendis bus paskelbtas 2025 m. pradžioje, praneša „The Guardian“.
Jei teismas pripažins M. Le Pen kaltę, ji negalės dalyvauti rinkimuose, net jei apskųs nuosprendį.
M. Le Pen, „Nacionalinis sambūris“ ir dar 24 asmenys – partijos pareigūnai, darbuotojai, buvę įstatymų leidėjai ir parlamentarų padėjėjai – kaltinami naudoję Europos Parlamento lėšas, kad sumokėtų darbuotojams Prancūzijoje, dirbusiems jų partijoje, kuri tuo metu vadinosi Nacionalinis frontas.
Nacionalinis sambūris, kaip ir kitos kraštutinių dešiniųjų partijos visame žemyne, džiaugiasi gerais rezultatais Europos Parlamento rinkimuose.
„Įstatymai galioja visiems“, – teismui sakė Paryžiaus prokuroras N. Barretas, kuomet M. Le Pen sėdėjo pirmoje kaltinamųjų suolo eilėje.
Prokuroras pridūrė, kad šis draudimas „uždraus kaltinamiesiems kandidatuoti būsimuose vietos ar nacionaliniuose rinkimuose“.
Jis pareikalavo skirti M. Le Pen penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, o likus dviems metams iki jos pabaigos politikė turėtų galimybę iš dalies būti paleista į laisvę.
„Manau, kad prokurorai nori atimti iš Prancūzijos žmonių galimybę balsuoti už tuos, už kuriuos jie nori“, – vėliau sakė M. Le Pen.
Įtariama fiktyvių darbo vietų sistema, apie kurią pirmą kartą buvo pranešta 2015 m., apima 2004–2016 m. parlamento narių padėjėjų sutartis.
Prokurorai teigia, kad padėjėjai dirbo tik partijai už parlamento ribų. Praėjusį mėnesį kreipdamasi į teismą M. Le Pen sakė esanti nekalta.
„Visiškai nesijaučiu padariusi nė menkiausio pažeidimo ar atlikusi menkiausią neteisėtą veiksmą“, – sakė ji.
Praėjusį mėnesį paklausta, kaip tiksliai ji pasirinko savo tariamus parlamento padėjėjus ir kokios buvo jų užduotys, M. Le Pen pateikė bendrus atsakymus arba sakė, kad neprisimena.
Jei M. Le Pen bus nuteista, ji galės pateikti apeliacinį skundą.
Europos Parlamento institucijos teigė, kad įstatymų leidžiamoji valdžia dėl darbo vietų schemos prarado 3 mln. eurų.
Nacionalinis sambūris grąžino 1 mln. eurų, o tai, anot jos, nėra kaltės pripažinimas.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
