Daugybė ispanų mano, kad valdžios institucijos laiku neįspėjo jų apie stichinės nelaimės, per kurią žuvo mažiausiai 217 žmonių, pavojų, o paskui vangiai reagavo į katastrofos padarinius.
Valensijos regione spalio 29 dieną prasidėjusios smarkios liūtys sukėlė katastrofišką vandens srautą, kuris griovė tiltus, nešė automobilius ir padengė gatves purvo sluoksniu.
Miestai ir gyvenvietės liko be elektros, nutrūko vandens tiekimas, taip pat ėmė stigti maisto.
Valensijos gelbėjimo tarnybos spalio 29-ąją tiktai po 20 val. vietos laiku į mobiliuosius telefonus išsiuntė perspėjimą apie stichinę nelaimę.
Tačiau tuo metu vandens lygis daugelyje rajonų jau buvo smarkiai pakilęs ir padaręs didelės žalos.
Felipe VI į Valensijos regioną praėjusį sekmadienį atvyko lydimas žmonos Letizios, ministro pirmininko Pedro Sanchezo ir kitų aukštų pareigūnų.
Karaliui einant potvynio nusiaubta pėsčiųjų gatve Paiportos mieste jį pasitiko būrys protestuotojų, kurie šaukė „žudikai“ ir „gėda“, pradėjo mėtyti purvą ir kitus daiktus.
Asmens sargybiniai stengėsi išlaikyti apsauginį žiedą aplink Felipe VI, bet purvo pateko ant jo veido ir drabužių.
Minios įniršis daugiausia buvo nukreiptas į premjerą P.Sanchezą ir Valensijos regiono vadovą Carlosą Mazoną. Paiportoje žuvo daugiau kaip 60 žmonių.
„Mazonai, atsistatydink!“, „Kiek mirčių! Lauk!“ – aidėjo šūksniai.
„Apie gresiantį potvynį buvo žinoma, tačiau niekas nieko nedarė, kad to būtų išvengta“, – sakė jaunuolis karaliui, kuris, nepaisydamas protestuotojų pykčio, primygtinai pareikalavo apsaugos leisti jam pasilikti ir bendrauti su žmonėmis. O ministras pirmininkas pasitraukė.
Daugelis nepatenkinti tuo, kaip buvo organizuota gelbėjimo operacija. Tūkstančiai savanorių vyko padėti ekstremalių situacijų tarnyboms, bet valdžios institucijos apribojo eismą keliuose, kad profesionalūs gelbėtojai galėtų lengviau pasiekti nukentėjusias vietoves.
„Padėkite! Žuvę žmonės vis dar guli garažuose. Daugybė šeimų ieško artimųjų ir draugų. Prašome tiktai pagalbos, – šaukė karaliui vienas protestuotojas. – Mums jau gana! Gana! Tiktai norėjome būti įspėti iš anksto, kad galėtume išsigelbėti. Mirusieji, vaikai... Vanduo iš pradžių siekė kelius, o paskui – krūtinę. Mus pradėjo semti.“
Ispanijos vyriausybė teigė, kad už visuomenės perspėjimą atsakingos regioninės institucijos.
Tačiau Valensijos valdžia teisinosi, kad, remdamasi turima informacija, veikė, kaip galėjo.
Federalinė valdžia į nelaimės padarinių likvidavimo operaciją pasiuntė 17,5 tūkst. kariškių, policininkų ir kitų jėgos struktūrų pareigūnų. Premjero P.Sanchezo teigimu, tai didžiausias karių dislokavimas Ispanijoje taikos metu.
Jis pripažino, kad priemonių nepakako ir kad gelbėjimo operacija nebuvo pakankamai veiksmingai organizuota.
Po to, kai įsiutusi minia, besisvaidanti purvais ir įžeidimais, privertė jį sprukti iš Paiportos miesto, P.Sanchezas aiškino suprantantis potvynio aukų skausmą ir kančias, tačiau bet kokios smurto formos yra nepriimtinos.
Užtvindytose teritorijose pranešta apie plėšikavimus. Valensijos policija sulaikė kelias dešimtis žmonių, kurie vogė iš vietos parduotuvių ir biurų.
Potvyniai Valensijoje tapo itin pražūtingi iš dalies dėl to, kad per metus šiame regione buvo iškritę nepakankamai kritulių.
Tad daugelyje vietovių dirvožemis perdžiūvo ir užklupus liūtims negalėjo sparčiai sugerti vandens.
Netoli Valensijos esančioje Čivos savivaldybėje vos per 8 valandas iškrito metinė lietaus norma.
Parengta pagal BBC inf.
