Šis teisės aktas, kurį parlamentas priėmė spalio 2 dieną, yra dalis dešiniojo sparno vyriausybės kovos su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis priemonių.
Tai reiškia, kad policija gali konfiskuoti automobilius, auksinius laikrodžius ir dizainerių gaminius iš asmenų, įtariamų ryšiais su nusikalstamomis gaujomis, jei manoma, kad šie daiktai buvo įsigyti už pinigus, uždirbtus iš nelegalios gaujų veiklos, net jei asmuo oficialiai nėra įtariamas nusikaltimu.
Pavyzdys galėtų būti brangus sportinis automobilis, kuriuo važinėja bedarbis, neturintis legalių pajamų ir negalintis paaiškinti, kaip už jį sumokėjo.
„Šiuo atveju siekiama konfiskuoti prekes, kai akivaizdu, kad jos susijusios su nusikaltimais“, – anksčiau šią savaitę spaudos konferencijoje sakė ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas.
Jis sakė, kad naujasis įstatymas yra „didžiausia reforma nuo 1965 metų, kai buvo priimtas Baudžiamasis kodeksas“.
Pastaraisiais metais Švedijoje sunkiai sekėsi pažaboti gaujų šaudynių ir sprogdinimų bangą, susijusią su sąskaitų suvedinėjimu ir kova dėl nelegalios narkotikų rinkos kontrolės.
2023 metais šalyje buvo užregistruoti 53 mirčių atvejai per 363 šaudynes, kurios vis dažniau įvyksta viešose vietose ir kartais nusineša nekaltų aukų, pavyzdžiui, praeivių, gyvybes.
Gaujų narių giminaičiai taip pat tampa kraujo keršto aukomis.
Nusikaltėliai dažnai būna nesulaukę 15 metų paaugliai, samdomi kaip žudikai, nes tokio amžiaus dar negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn.
Naujasis konfiskavimo įstatymas taikomas ir jaunesniems nei 15 metų asmenims.
Susirūpinimas dėl teisės viršenybės principo
„Žinome, kad tai yra statuso simboliai, tokie kaip laikrodžiai ir automobiliai, kurie naudojami žmonėms užverbuoti į nusikalstamas grupuotes“, – sakė ministras pirmininkas.
Policijos vadovė Petra Lundh sakė, kad naujasis įstatymas „ne panacėja, bet labai svarbi sudedamoji dalis“.
Priemonės kritikai – įskaitant parlamento ombudsmenus, kurie užtikrina, kad valdžios institucijos laikytųsi teisės aktų – išreiškė susirūpinimą dėl teisės viršenybės principo, pavyzdžiui, nekaltumo prezumpcijos ir neaiškių reikalavimų, taikomų atliekant turto ir asmens kratas.
Teisingumo ministras Gunnaras Strommeris gynė teisės aktus, tačiau pripažino, kad jie yra „puolamojo“ pobūdžio.
„Kuriame kažką, kas nėra tradicinių modelių dalis. Visos teisės viršenybės garantijos baudžiamųjų bylų sistemoje akivaizdžiai nėra taikomos, kai darote dalykus, nesusijusius su tradiciniu modeliu“, – sakė jis šią savaitę žurnalistams.
„Mes čia vykdome puolamąjį veiksmą. Priešingu atveju nepasieksime norimo efekto“, – sakė jis, pridurdamas, kad vis dėlto galutinį žodį dėl konfiskavimo tars teismas.
Organizuotų nusikalstamų grupuočių ekonomika per metus siekia apie 100–150 mlrd. kronų (9,3–14 mlrd. JAV dolerių), teigia teisėsaugos pareigūnai.
