Kad ir kas paimtų Baltųjų rūmų raktus, tai visada turėjo būti istorinė rinkimų pergalė. Kamalos Harris pergalė būtų pavertusi ją pirmąja moterimi prezidente. D. Trumpas yra pirmasis nuteistas nusikaltėlis, tapęs JAV vadovu.
Gegužę D. Trumpas tapo pirmuoju buvusiu prezidentu, nuteistu baudžiamąja tvarka, už tai, kad 2016 m. kampanijos metu bandė nuslėpti slaptą pinigų mokėjimą pornografijos žvaigždei Stormy Daniels.
Jis buvo pripažintas kaltu dėl 34 kaltinimų klastojant verslo dokumentus, siekiant sukčiauti rinkimų metu. Šiuo metu galiojančia tvarka nuosprendis šioje byloje jam turi būti paskelbtas vėliau lapkričio mėn.
D. Trumpas, kuris sausio mėn. turi būti inauguruotas prezidentu, taip pat yra įsivėlęs į kitas valstijų ir federalines baudžiamąsias bylas bei civilines bylas.
Jis nepripažino savo kaltės dėl jam pateiktų kaltinimų ir teigė, kad baudžiamasis persekiojimas yra politiškai motyvuotas.
Ekspertai teigia, kad tikėtina, jog bent jau federalinės bylos „nueis perniek“.
„Nuslėpti pinigai“ – valstijos byla
Tai byla, susijusi su S. Daniels, kurioje D. Trumpas buvo pripažintas kaltu nuslėpęs savo tuometinio advokato 130 tūkst. JAV dolerių (120,8 tūkst. eurų) mokėjimą už jos tylėjimą prieš 2016 m. rinkimus apie lytinį aktą, kurį, jos teigimu, jiedu turėjo prieš dešimtmetį.
Lapkričio 26 d. Niujorke D. Trumpui turi būti paskelbtas nuosprendis – jam gali grėsti iki ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Dabar tikimasi, kad jo advokatai paprašys teisėjo Juano Merchano atidėti posėdį.
Iš pradžių nuosprendžio paskelbimas buvo numatytas liepos mėnesį, tačiau teisėjas J. Merchanas jau du kartus atidėjo nuosprendžio paskelbimą. Tai iš dalies lėmė liepos mėn. priimtas JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimas, kuriame nustatyta, kad prezidentai turi platų imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo dėl savo oficialių veiksmų.
D. Trumpas teigia, kad remiantis tuo byla turėtų būti nutraukta, tačiau prokurorai su tuo nesutinka.
Rinkimų perversmas – federalinė byla
D. Trumpas taip pat kaltinamas bandymu apversti savo pralaimėjimą 2020 m. rinkimuose, kuriuos jis pralaimėjo dabartiniam prezidentui Joe Bidenui.
Jis nepripažino savo kaltės dėl baudžiamųjų kaltinimų, kuriuose jis kaltinamas sąmokslu trukdyti rinkimų rezultatų rinkimo ir patvirtinimo procesui.
Jis buvo kaltinamas naudojęs „nesąžiningumą, sukčiavimą ir apgaulę“ ir skleidęs „plačiai paplitusį ir destabilizuojantį melą apie rinkimų klastojimą“. Šią bylą vėlgi pristabdė JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimas dėl prezidentų ir imuniteto.
Trukdymas rinkimams – valstijos byla
2023 m. rugpjūtį D. Trumpas buvo oficialiai uždarytas į Džordžijos valstijos Fultono apygardos kalėjimą, kaltinamas dėl įtariamo sąmokslo, kuriuo buvo siekiama pakeisti jo pralaimėjimą būtent šioje kovingoje valstijoje 2020 m. rinkimuose.
Ten buvo padaryta jo nuotrauka ir paimti jo pirštų atspaudai, o po to jis buvo paleistas už užstatą. Vėliau kalbėdamas su žiniasklaida jis sakė: „Tai, kas čia įvyko, yra teisingumo parodija. Mes nepadarėme nieko blogo. Aš nieko blogo nepadariau ir visi tai žino. Niekada nesulaukiau tokio palaikymo.“
Rinkimų rezultatai Džordžijoje buvo labai artimi, dėl to teko du kartus perskaičiuoti balsus, tačiau galiausiai J. Bidenas laimėjo 11 779 balsais, t. y. 0,23 proc. iš penkių milijonų balsavusiųjų.
Tai patvirtino Džordžijos respublikonų gubernatorius Brianas Kempas ir valstybės sekretorius Bradas Raffenspergeris. Tačiau D. Trumpas su rezultatais nesutiko.
Prokurorai, siekdami apkaltinti jį ir kitus asmenis, įskaitant jo buvusį advokatą Rudy'į Giuliani, pasinaudojo valstijos reketavimo įstatymais, sukurtais kovai su organizuotu nusikalstamumu.
D. Trumpas ir aštuoni iš keturiolikos kaltinamųjų šioje byloje pateikė apeliacinį skundą. Jie siekia nušalinti pagrindinį prokurorą, Fultono apygardos apylinkės prokurorą Fani'į Willisą, dėl įtariamo netinkamo elgesio.
Netinkamas įslaptintų dokumentų naudojimas – federalinė byla
D. Trumpui taip pat buvo pateikti kaltinimai dėl įslaptintų dokumentų, kuriuos jis tariamai išnešė iš Baltųjų rūmų, be kita ko, ištrynė vaizdo kamerų įrašus, kuriuose užfiksuota, kaip jo darbuotojai perkelia dėžes jo namuose Floridoje. Tačiau liepos 15 d. teisėjas šią bylą prieš jį atmetė.
Kai kuriuose dokumentuose buvo pateikta išsami informacija apie JAV branduolinių ginklų programas, galimus šalies ir jos sąjungininkių pažeidžiamumus ir atsakomųjų karinių atakų planus, sakoma federaliniame kaltinamajame akte. Prokurorai pateikė apeliaciją.
Civilinės bylos
Jis taip pat apskundė kelis civilinius ieškinius, kurių bendra suma viršija 500 mln. dolerių (apie 465 mln. eurų) ir kuriems jo pergalė greičiausiai neturės įtakos.
Tarp jų yra civilinė byla dėl sukčiavimo Niujorko valstijoje ir bylos, kurias iškėlė rašytoja Elizabeth Jean Carroll, padavusi jį į teismą dėl tariamo seksualinio smurto prieš ją praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje ir šmeižto, kai jis pirmą kartą buvo prezidentas.
Tikimasi, kad apeliacinis teismas pirmiausia priims sprendimą seksualinės prievartos byloje, o sprendimo tikimasi bet kuriuo metu, praneša NBC.
D. Trumpui taip pat iškeltos aštuonios civilinės bylos, susijusios su 2021 m. sausio 6 d. įvykdytu išpuoliu prieš JAV Kapitolijų, po jo skundų dėl rinkėjų apgaudinėjimo per 2020 m. rinkimus.
Teismo posėdžio data dar nenustatyta, tačiau, pasak NBC, dėl apeliacijų jų sprendimas gali užtrukti kelis mėnesius ar net ilgiau.
Kas laukia D. Trumpo?
Ekspertai sako, kad jo pergalė rinkimuose iš esmės užbaigs jam iškeltas baudžiamąsias bylas, bent jau tam laikui, kol jis užims Baltuosius rūmus.
Anksčiau jis yra sakęs, kad jei vėl taptų prezidentu, atleistų JAV specialųjį patarėją Jacką Smithą – vadovavusį federaliniam baudžiamajam persekiojimui – „per dvi sekundes“ nuo prisaikdinimo.
Nors jis iš tiesų turės teisę atleisti J. Smithą ir nutraukti federalines bylas, jis negalės taip pat kontroliuoti valstijų bylų Niujorke ir Džordžijoje.
Tačiau buvimas JAV prezidentu yra unikali padėtis, todėl mažai tikėtina, kad per savo kadenciją jis susidurs su teisinėmis pasekmėmis abiejose bylose.
Ar tai reiškia, kad jis išsisuks?
Pasak „Sky News“ korespondento Jungtinėse Valstijose Jameso Matthewso, tokia galimybė yra, tiesa, dviejų valstijų bylos „yra sudėtingesnės“.
„Būdamas prezidentu, D. Trumpas turės teisę paskirti savo pasirinktus Teisingumo departamento pareigūnus, – sakė J. Matthewsas. – Ir tikriausiai būtų teisinga sakyti, kad jie nutrauktų abi federalines bylas.“
Ar D. Trumpas gali sau suteikti malonę?
Tokia galimybė taip pat yra. Pasak J. Matthewso, tai priklauso prezidento įgaliojimams, nors malonės sau suteikimas niekada nebuvo teisiškai išbandytas.
Malonės suteikimo klausimas netaikomas valstijų bylose – vis dėlto Aukščiausiojo Teismo sprendimu apkalta ir baudžiamasis persekiojimas susilpninami.
„Taip pat negalima naudoti oficialių veiksmų įrodymų, kad būtų paremtas kaltinimas dėl nusikaltimo, padaryto ne tarnybos metu“, – sakė J. Matthewsas.
„Tiek Niujorko apeliaciniame skunde, tiek Džordžijos byloje galima tikėtis, kad D. Trumpo advokatai nurodys įrodymus, kuriais remiantis jis buvo nuteistas, – telefoninius pokalbius ir elgesį einant prezidento pareigas, – ir teigs, kad jie susiję su oficialiais veiksmais ir, remiantis Aukščiausiojo Teismo sprendimu, turėtų būti pripažinti nepriimtinais“, – pridūrė jis.
Tuo metu NBC teisinis analitikas Danny'is Cevallosas sako, kad gali „su dideliu pasitikėjimu“ teigti, jog federalinės bylos „bus nutrauktos“.
Pasak jo, D. Trumpas gali paskirti generalinį prokurorą, „kuris paprasčiausiai įvykdys jo nurodymus ir nutrauks bylą“. Arba jis gali nurodyti Teisingumo departamentui „net nesivarginti dėl jau nutrauktos federalinės bylos apskundimo“.
„Tos bylos visais atžvilgiais yra nutrauktos. Kitas klausimas – „nutylėtų pinigų“ byla. Net jei lapkričio 26 d. nuosprendis ir bus paskelbtas, labai tikėtina, kad dėl daugelio veiksnių jis negaus laisvės atėmimo bausmės“, – sakė D. Cevallosas.
Jis pridūrė: „Kalbame apie žmogų, kuriam daugiau nei 75 metai, jis neturi kaltinimų dėl ginklų, narkotikų, smurto... Nusikaltėlių, kurie galėtų gauti tik lygtinę arba namų arešto bausmę, spektre Donaldas Trumpas yra labai tikėtinas kandidatas. Net jei šį mėnesį byla bus perduota nuosprendžiui paskelbti, tai gali ir neįvykti.“
Galiausiai, byla Džordžijoje yra „paskendusi apeliacijoje“, sakė D. Cevallosas: „Labai tikėtina, kad šios bylos bus sustabdytos. O po ketverių metų, kas žino, kokia bus politinė padėtis Fultono apygardoje, Džordžijos valstijoje.“
Jis pridūrė, kad Fultono apygardoje „nepavyksta greitai nagrinėti sudėtingų bylų“, todėl „D. Trumpo byla gali niekada neišvysti dienos šviesos Džordžijoje“.
Parengta pagal „Sky News“ inf.
