JAV viceprezidentė K. Harris Demokratų partijos kandidate į 2024 m. prezidento postą tapo gana vėlai. Ji pakeitė partijos pasmerktą Joe Bideną ir savo kandidatu pasirinko Minesotos gubernatorių Timą Walzą. Rugsėjo pradžioje ji išleido išsamų politikos vadovą, kuriame rinkėjams siūlo įsivaizduoti, kaip galėtų atrodyti K. Harris ir T. Walzo administracija.
Jame daugiausia dėmesio skiriama jos ekonomikos ir užsienio politikos darbotvarkei, taip pat pabrėžiamas jos neatidėliotinas prioritetas spręsti pragyvenimo išlaidų problemą.
Žemiau pateikiami pagrindiniai jos politiniai pažadai.
Pagalba NATO ir Ukrainai
Ankstyvojoje savo politinėje karjeroje K. Harris daugiausia dėmesio skyrė vidaus ir Kalifornijos valstijos klausimams, tačiau išrinkta į JAV Senatą ji ėmė aktyviau dalyvauti užsienio politikoje.
Būdama viceprezidente, ji susitiko su 150 pasaulio lyderių ir aplankė 21 šalį.
Vasarį ji dalyvavo Miuncheno saugumo konferencijoje, kur kalbėjo remdama Vakarų saugumo aljansą NATO ir pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą.
K. Harris pažadėjo remti Ukrainą „tiek, kiek reikės“, ir atstovavo Jungtinėms Valstijoms Kyjivo „taikos konferencijoje“ Šveicarijoje šių metų birželį.
Savo kalboje Demokratų partijos suvažiavime ji sakė, kad likus penkioms dienoms iki invazijos įspėjo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį apie Rusijos agresiją, o prasidėjus karui „padėjo mobilizuoti pasaulinį atsaką“.
Viceprezidentė taip pat pažadėjo, jei bus išrinkta, atsisakyti izoliacionizmo ir užtikrinti, kad „XXI amžiaus varžybas laimėtų Amerika, o ne Kinija“.
Izraelio ir Gazos karas
K. Harris jau seniai pasisako už dviejų valstybių sprendimą regione ir ragino nutraukti karą Gazoje.
Savo kalboje, sakytoje priimant nominaciją Demokratų partijos suvažiavime, ji įsipareigojo būdama prezidente užtikrinti, kad „Izraelis būtų saugus, įkaitai būtų paleisti, kančios Gazoje baigtųsi, o Palestinos žmonės galėtų įgyvendinti savo teisę į orumą, saugumą, laisvę ir apsisprendimą“.
Būdama viceprezidente, ji viena pirmųjų J. Bideno administracijoje paragino „nedelsiant nutraukti ugnį“, išreiškė susirūpinimą dėl „humanitarinės palestiniečių katastrofos“ ir įpareigojo Izraelį užbaigti konfliktą.
Šiuos klausimus ji iškėlė per, kaip ji pavadino, „nuoširdžias ir konstruktyvias“ derybas su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu, kai šis liepos mėn. lankėsi Vašingtone.
Tačiau ji nepritarė ginklų embargui Izraeliui, kurio nori kai kurie JAV kairieji. Partijos suvažiavime ji sakė, kad „visada gins Izraelio teisę gintis“.
Per debatus su Donaldu Trumpu ji pakartojo savo paramą šiai šaliai: „Visą savo karjerą ir gyvenimą palaikiau Izraelį ir Izraelio žmones.“
Interviu CNN K. Harris nurodė, kad ji daugiausia dėmesio skirs paliaubų susitarimo užtikrinimui. Tokio požiūrio laikėsi ir prezidentas J. Bidenas.
Ekonomika
Būdama viceprezidente, K. Harris kartu su prezidentu J. Bidenu priėmė svarbius ekonominius teisės aktus, kurie nuolat buvo vadinami „Bidenomika“ ir kurie apėmė dideles investicijas į infrastruktūrą ir žaliąją energiją.
Ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas buvo spartus, tačiau infliacija ir didelės palūkanų normos ir toliau slegia amerikiečių pinigines.
Savo sveikinimo kalboje suvažiavime viceprezidentė pažadėjo padėti pirmą kartą būstą įsigyjantiems asmenims gauti hipotekos paskolą, suteikti mokesčių lengvatą naujagimių tėvams ir uždrausti kainų išpūtimą maisto prekių parduotuvėse, kad padėtų sumažinti infliaciją.
Ji pridūrė, kad jos planai sukurs „galimybių ekonomiką, kurioje kiekvienas turės galimybę konkuruoti ir siekti sėkmės“.
Pirmajame savo, kaip demokratų kandidatės, interviu CNN K. Harris sakė, kad vienas svarbiausių jos prioritetų yra „remti ir stiprinti viduriniąją klasę“ – šią temą ji kartojo ir rinkimų kampanijos metu.
Mokesčiai
2017 m., būdama senatore, K. Harris palaikė keletą progresinių mokesčių programų. Ji kartu su buvusiu pretendentu į prezidento postą Bernie Sandersu buvo viena iš įstatymo projekto, kuriuo siekiama išplėsti pagyvenusių žmonių socialinę apsaugą padidinant investicijų mokesčio tarifą, autorių.
Būdama kandidate į prezidentus 2019 m., ji pritarė, kad pelno mokesčio tarifas nuo 21 proc. būtų padidintas iki 35 proc.
Tai buvo agresyvesnis pasiūlymas nei prezidento J. Bideno pasiūlymas, kuriam ji taip pat pritarė, padidinti tarifą iki 28 proc.
Per sutikimo kalbą po to, kai buvo patvirtinta Demokratų partijos kandidate, ji sakė, kad „priims viduriniosios klasės mokesčių sumažinimą, kuris bus naudingas daugiau nei 100 mln. amerikiečių“.
Tai reiškia, kad bus atkurta vaikų mokesčių lengvata ir uždirbtų pajamų mokesčio lengvata. Atkūrus išplėstinį Vaiko mokesčių kreditą, šeimoms, auginančioms naujagimius vaikus, mokesčiai būtų sumažinti 6 000 JAV dolerių (5 550 eurų) per metus.
Kampanijos atstovas taip pat sakė BBC, kad viceprezidentė ir toliau rems prezidento J. Bideno pasiūlymą nedidinti mokesčių amerikiečiams, uždirbantiems mažiau nei 400 tūkst. JAV dolerių (370 tūkst. eurų) per metus.
Abortai
K. Harris jau seniai remia teisę į abortus.
Ji buvo pirmoji viceprezidentė, apsilankiusi abortų klinikoje, o po to, kai JAV Aukščiausiasis Teismas 2022 m. panaikino sprendimą „Roe prieš Wade“, važinėjo po šalį ir sprendė valstybinių abortų draudimų klausimą – dažnai šį klausimą formuluodama kaip asmens laisvės klausimą.
Abortus ji padarė pagrindine savo kampanijos tema ir toliau pasisako už teisės aktus, kurie užtikrintų reprodukcines teises visoje šalyje.
„Kai Kongresas priims įstatymą, kuris atkurtų reprodukcines laisves, aš, kaip Jungtinių Valstijų prezidentė, jį pasirašysiu“, – sakė ji per kampanijos mitingą Atlantoje, Džordžijos valstijoje.
Šį įsipareigojimą ji pakartojo keletą kartų, taip pat ir per „ABC News“ debatus su D. Trumpu.
Imigracija
Laikui bėgant K. Harris pozicija pasienio klausimu tapo nuosaikesnė.
Per rinkimų kampaniją ji pakartojo, kad ir toliau remia tarppartinį sienos apsaugos įstatymo projektą, kuriame būtų numatyti šimtai milijonų dolerių sienos statybai.
D. Trumpo raginimu 2024 m. vasario mėn. jį sustabdė Kongreso respublikonai.
Juo būtų buvę paspartinti sprendimai dėl prieglobsčio bylų, apribotas humanitarinis lygtinis paleidimas ir išplėsti įgaliojimai deportuoti migrantus.
Viceprezidentė sako, kad atgaivins įstatymo projektą ir pasirašys jį kaip įstatymą.
Ji taip pat yra sakiusi, kad neteisėtai kirtusiems JAV sieną žmonėms „turėtų būti taikomos pasekmės“, nors anksčiau ji palaikė švelnesnį požiūrį.
Būdama viceprezidente, ji buvo įpareigota šalinti pagrindines priežastis, dėl kurių pietinę sieną kerta rekordinis Centrinės Amerikos migrantų skaičius. J. Bideno valdymo laikotarpiu šis skaičius išaugo, tačiau pastaraisiais mėnesiais sumažėjo.
Ji padėjo surinkti 3 mlrd. dolerių – daugiausia iš privačių bendrovių – regioninėms investicijoms, skirtoms skatinti gyventojus likti savo šalyse, finansuoti.
Sveikatos apsauga
Karjeros pradžioje K. Harris rėmė valstybės finansuojamų sveikatos priežiūros programų, apimančių pagyvenusius žmones, neįgalų jaunimą ir neturtinguosius, išplėtimą.
Be kita ko, ji palaikė „Medicare-for-All“ – progresyvią politiką, pagal kurią visa sveikatos priežiūra būtų finansuojama valstybės lėšomis. Vėliau ji sušvelnino savo paramą šiai idėjai.
Jos rinkimų kampanija BBC sakė, kad jei ji bus išrinkta į Baltuosius rūmus, nesieks vieno mokėtojo sistemos.
Jai einant viceprezidentės pareigas, Baltuosiuose rūmuose pavyko pasiekti laimėjimų sveikatos apsaugos srityje. Ji sumažino receptinių vaistų kainas, nustatė insulino kainos ribą iki 35 JAV dolerių (32 eurų), leido „Medicere“ derėtis dėl vaistų kainų ir apribojo nekompensuojamų išlaidų už „Medicare“ vaistus dydį. Red. past. – „Medicare“ yra federalinė sveikatos draudimo programa Jungtinėse Valstijose, skirta 65 metų ir vyresniems žmonėms bei jaunesniems neįgaliesiems.
Per rinkimų kampaniją ji yra sakiusi, kad nori panaikinti milijardus dolerių siekiančias amerikiečių medicinines skolas ir šiuo klausimu bendradarbiaus su valstijomis.
Išsamesnės informacijos kol kas nėra daug, tačiau dirbdama Kalifornijos generaline prokurore K. Harris nuolat naudojosi antimonopoliniais įstatymais, kad darytų spaudimą draudikams, ligoninėms ir farmacijos bendrovėms spręsti išlaidų problemą.
Nusikalstamumas
Teisininkės karjerą K. Harris pradėjo persekiodama vaikų skriaudikus ir prekiautojus žmonėmis, kol buvo išrinkta San Francisko apygardos prokurore, o paskui ėjo Kalifornijos generalinės prokuratūros generalinės prokurorės pareigas.
Progresyvūs kairieji ją kritikavo už tai, kad ji padidino nuteisiamų asmenų, ypač smurtinių nusikaltėlių, skaičių, ir kartais buvo vadinama „policininke“, nors dešinieji taip pat kaltino ją švelniu požiūriu į nusikalstamumą.
K. Harris taip pat pasinaudojo savo, kaip prokurorės, praeitimi, kad taptų pagrindiniu kontrastu savo varžovui, kuris buvo nuteistas pagal 34 kaltinimus dėl slaptų pinigų schemos, kuria siekta neteisėtai paveikti 2016 m. rinkimus.
Savo kalboje Demokratų partijos suvažiavime ji paminėjo D. Trumpo nuteisimą – ir tai, kad jis buvo pripažintas atsakingu už seksualinį išnaudojimą.
Ginklų įstatymai
Per savo politinę karjerą K. Harris yra rėmusi ginklų saugumo taisykles. Būdama Kalifornijos generaline prokurore, ji sėkmingai gynė valstijos ginklų įstatymus, kai jie susidūrė su teisiniais iššūkiais.
Būdama viceprezidente, ji prižiūrėjo Baltųjų rūmų Ginkluoto smurto prevencijos biurą. Šių metų pradžioje ji paskelbė apie lėšas, skirtas paremti raudonosios vėliavos įstatymų, kuriais siekiama neleisti įsigyti šaunamųjų ginklų asmenims, galintiems pakenkti sau ir kitiems, įgyvendinimą.
Ji taip pat paragino valstijas pasinaudoti 750 mln. dolerių federalinėmis lėšomis, kurias J. Bideno ir K. Harris administracija skyrė krizių intervencijos programoms.
Jos politinėje platformoje numatyta uždrausti puolamuosius ginklus ir didelės talpos dėtuves, taip pat reikalauti, kad būtų atliekami visuotiniai patikrinimai.
Klimatas
Būdama prokurorė, K. Harris gynė Kalifornijos klimato įstatymus ir padavė į teismą naftos bendroves už žalą aplinkai. Per 2020 m. prezidento rinkimų kampaniją ji taip pat ragino vykdyti klimato kaitos politiką per „Naująjį žaliąjį kursą“ – kai kurie iš jų buvo įgyvendinti dabartinės administracijos laikais.
2019 m. ji sakė, kad „nėra jokių abejonių, kad aš esu už „frackingo“ uždraudimą“. „Frackingas“ yra hidraulinis uolienų ardymas – dujų ir naftos išgavimo iš skalūnų uolienų metodas, galintis būti žalingas aplinkai.
Tačiau vėliau ji pakeitė savo poziciją. Per prezidento debatus ji sakė, kad balsavo už Infliacijos mažinimo akto priėmimą, kuris atvėrė galimybę uolienų ardymo bendrovėms gauti naujas nuomos sutartis, be to, šimtus milijardų dolerių skyrė atsinaujinančios energijos ir elektromobilių mokesčių kreditų ir nuolaidų programoms.
„Laikausi pozicijos, kad turime investuoti į įvairius energijos šaltinius, kad sumažintume priklausomybę nuo užsienio naftos“, – sakė ji.
K. Harris teigė, kad, jei lapkritį bus išrinkta, ji saugos valstybines žemes ir visuomenės sveikatą, mažins namų ūkių energijos kainas ir reikalaus teršėjų atsakomybės, kad užtikrintų švarų orą ir vandenį, teigiama jos programiniame dokumente.
Parengta pagal BBC inf.
