Svyruojančios valstijos, rinkikų kolegija ir laimėtojo paskelbimas: kaip veikia JAV prezidento rinkimai?

2024 m. lapkričio 3 d. 11:09
Lrytas.lt
Lapkričio 5 d., antradienį, amerikiečiai eis prie balsadėžių rinkti kito JAV prezidento. Balsavimas smarkiai susiskaldžiusioje šalyje bus atidžiai stebimas visame pasaulyje. Amerikiečiai taip pat balsuos už Kongreso narius, kurie atlieka svarbų vaidmenį priimant įstatymus, galinčius turėti didelę įtaką Amerikos bei viso pasaulio šalių gyvenimui.
Daugiau nuotraukų (18)
Visgi prezidento rinkimai JAV smarkiai skiriasi nuo rinkimų Lietuvoje – daugiausiai rinkėjų balsų surinkęs kandidatas nebūtinai laimi rinkimus, išskirtinę svarbą juose turi 50-ies šalies valstijų rinkikų kolegija bei rezultatai vadinamosiose svyruojančiuose valstijose.
Trumpai pateikiame viską, ką reikia žinoti apie tai, kaip veikia JAV prezidento rinkimai.
Kada vyksta JAV prezidento rinkimai?
JAV prezidento rinkimai vyks 2024 m. lapkričio 5 d., antradienį. Laimėtojas Baltuosiuose rūmuose dirbs ketverius metus, pradedant 2025 m. sausio mėn.
Prezidentas turi teisę pats priimti kai kuriuos įstatymus, tačiau dažniausiai jis turi bendradarbiauti su Kongresu, kad šis priimtų teisės aktus.
Pasaulinėje arenoje JAV vadovas turi didelę laisvę atstovauti šaliai užsienyje ir vykdyti užsienio politiką.
Kas yra kandidatai ir kaip jie skiriami?
Dvi pagrindinės partijos kandidatą į prezidentus iškelia rengdamos balsavimus, vadinamus pirminiais rinkimais valstijose ir sueigomis, kuriuose žmonės renka, kas turėtų vadovauti partijai per visuotinius rinkimus.
Respublikonų partijoje buvęs prezidentas Donaldas Trumpas laimėjo savo partijos palaikymą su didžiule persvara prieš savo varžovus. Jis tapo oficialiu respublikonų kandidatu per partijos suvažiavimą Milvokyje, Viskonsino valstijoje. D . Trumpas savo rinkimų partneriu bei kandidatu į viceprezidentus pasirinko Ohajo senatorių J. D. Vance'ą.
Demokratų pusėje viceprezidentė Kamala Harris prisijungė prie varžybų po to, kai iš jų liepos 21 d. pasitraukė prezidentas Joe Bidenas ir niekas kitas iš demokratų nemetė iššūkio jos kandidatūrai. Jos rinkimų partneris ir kandidatas į viceprezidentus yra Minesotos gubernatorius Timas Walzas.
Į prezidento postą taip pat pretenduoja keli nepriklausomi kandidatai.
Vienas ryškiausių buvo Robertas F. Kennedy'is jaunesnysis, buvusio prezidento Johno F. Kennedy'žio sūnėnas, tačiau rugpjūčio pabaigoje jis sustabdė savo kampaniją ir parėmė D. Trumpą.
Ką reiškia demokratai ir respublikonai?
Demokratai yra liberalioji politinė partija, kurios darbotvarkę daugiausia apibrėžia pilietinių teisių, plataus socialinio saugumo tinklo ir priemonių klimato kaitai spręsti siekis.
Respublikonai yra konservatyvioji JAV politinė partija. Dar vadinama GOP arba Didžiąja senąja partija, ji pasisako už mažesnius mokesčius, vyriausybės dydžio mažinimą, teisę į ginklus ir griežtesnius imigracijos bei abortų apribojimus.
Kaip vyksta JAV prezidento rinkimai?
Laimėtoju tampa ne tas asmuo, kuris surenka daugiausiai balsų visoje šalyje. Vietoj to abu kandidatai varžosi dėl pergalės 50-yje valstijų vykstančiose varžybose.
Kiekviena valstija turi tam tikrą vadinamosios rinkikų kolegijos balsų skaičių, kuris iš dalies priklauso nuo gyventojų skaičiaus. Iš viso varžomasi dėl 538 balsų, o nugalėtoju tampa tas kandidatas, kuris surenka 270 ar daugiau balsų.
Visose valstijose, išskyrus dvi, galioja taisyklė „laimėtojas ima viską“, todėl bet kuris kandidatas, laimėjęs daugiausia balsų, gauna visus valstijos rinkikų kolegijos balsus.
Dauguma valstijų yra labai palankios vienai ar kitai partijai, todėl paprastai dėmesys sutelkiamas į keliolika valstijų, kuriose gali laimėti bet kurios partijos kandidatas. Šios valstijos vadinamos kovos lauko arba svyruojančiomis valstijomis.
Gali būti, kad kandidatas laimės daugiausiai balsų nacionaliniu mastu, kaip 2016 m. padarė demokratė Hillary Clinton, bet vis tiek pralaimės rinkikų kolegijoje.
Kas yra rinkikų kolegija?
Kai amerikiečiai antradienį dalyvaus prezidento rinkimuose, dauguma jų visoje šalyje balsuos už demokratę K. Harris arba respublikoną D. Trumpą.
Tačiau šie balsai tiesiogiai nenulemia, kas laimės. Kitaip tariant, vyks ne nacionalinės, o skirtingų valstijų lenktynės.
Pergalė vienoje iš 50 valstijų reiškia, kad tas kandidatas surenka visus vadinamosios rinkikų kolegijos balsus. Iš viso yra 538 rinkikų kolegijos balsai.
Kad laimėtų prezidento postą, kandidatas turi surinkti daugumą balsų – 270 ar daugiau. Jo kandidatas tampa viceprezidentu.
Kaip veikia rinkikų kolegija?
Kiekviena valstija turi tam tikrą rinkėjų balsų skaičių, kuris maždaug atitinka jos gyventojų skaičių.
Daugiausia jų turi Kalifornija – 54, o kelios retai apgyvendintos valstijos, pavyzdžiui, Vajomingas, Aliaska ir Šiaurės Dakota (ir JAV sostinė Vašingtonas), turi mažiausiai – tris.
Paprastai valstijos visus savo rinkikų kolegijos balsus skiria tam, kas surenka daugiausiai balsų toje valstijoje.
Pavyzdžiui, jei Teksaso valstijoje kandidatas laimi 50,1 proc. rinkėjų balsų, jam suteikiami visi 40 valstijos rinkėjų balsų. Kandidatas, laimėjęs valstijoje triuškinamu rezultatu, vis tiek gaus tiek pat rinkikų balsų.
Ar kandidatas gali laimėti daugumą balsų visoje šalyje, bet pralaimėti rinkimus?
Taip, kandidatas gali tapti prezidentu, laimėjęs kelias įtemptas lenktynes lemiamose valstijose, nors visoje šalyje turi mažiau balsų.
2016 m. D. Trumpas įveikė H. Clinton, surinkęs beveik trimis milijonais balsų mažiau. 2000 m. George'as W. Bushas įveikė Alą Gore'ą, nors demokratų kandidatas laimėjo daugiau nei puse milijono balsų.
Tik trys kiti prezidentai buvo išrinkti nelaimėję visuotinio balsavimo, ir visi jie buvo išrinkti XIX amžiuje.
Kodėl tai vadinama rinkikų kolegija?
Žodis „kolegija“ reiškia grupę žmonių, kurie yra atsakingi už valstijų rinkėjų balsus, vadinamų rinkėjais.
Ši sistema taikoma tik renkant prezidentą – visi kiti JAV rinkimai sprendžiami paprastu visuotiniu balsavimu.
Ar rinkikai turi balsuoti už jų valstijoje laimėjusį kandidatą?
Kai kuriose valstijose rinkikai teoriškai gali balsuoti už bet kurį jiems priimtiniausią kandidatą, neatsižvelgiant į tai, už ką balsavo rinkėjai.Tačiau praktikoje rinkikai beveik visada balsuoja už kandidatą, gavusį daugiausia balsų.
Jei rinkikas balsuoja prieš savo valstijos išrinktąjį kandidatą į prezidentus, jis vadinamas „neištikimu“.
2016 m. tokiu būdu buvo atiduoti septyni rinkikų kolegijos balsai, tačiau rinkimų rezultatų tai nepakeitė.
Kai kuriose valstijose „neištikimi“ rinkikai gali būti nubausti pinigine bauda arba patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Kas atsitinka, jei kandidatų rinkėjų balsų skaičius susilygina?
Jei nei vienas kandidatas nesurenka daugumos, Atstovų Rūmai, žemieji JAV įstatymų leidėjų rūmai, balsuoja dėl prezidento išrinkimo.
Taip yra nutikę tik vieną kartą – 1824 m., kai keturi kandidatai pasidalijo rinkikų kolegijos balsus ir nė vienas iš jų negalėjo surinkti daugumos.
Atsižvelgiant į dabartinį Respublikonų ir Demokratų partijų dominavimą, labai mažai tikėtina, kad taip nutiktų šiandien.
Kodėl buvo pasirinkta rinkikų kolegijos sistema?
Kai 1787 m. buvo rengiama JAV konstitucija, nacionaliniu visuotiniu balsavimu išrinkti prezidentą buvo praktiškai neįmanoma dėl šalies dydžio ir patikimų komunikacijos būdų trūkumo. Todėl Konstitucijos kūrėjai sukūrė rinkikų kolegijos sistemą.
Ji buvo populiari pietinėse valstijose, kur didelę gyventojų dalį sudarė vergai. Jie negalėjo balsuoti, bet buvo įskaičiuojami į gyventojų skaičių, todėl pietinės valstijos turėjo didelę įtaką.
Kokie yra rinkikų kolegijos sistemos privalumai ir trūkumai?
Privalumai:
Mažesnės valstijos išlieka svarbios kandidatams;
Kandidatams nereikia keliauti po visą šalį, jie gali susitelkti į svarbiausias valstijas;
Lengviau perskaičiuoti balsus, nes pareigūnai gali išspręsti problemą perskaičiuodami konkrečios valstijos balsus.
Trūkumai:
Visų šalies gyventojų balsų laimėtojas gali pralaimėti rinkimus;
Kai kurie rinkėjai mano, kad jų individualus balsas nesvarbus;
Vadinamosios „svyruojančios valstijos“ turi per daug galios.
Kas yra svyruojančios valstijos?
Dauguma valstijų per kiekvienus rinkimus nuolat balsuoja už tą pačią partiją.
Todėl kandidatai į prezidentus orientuojasi į konkrečias „svyruojančias valstijas“, kuriose balsai gali pasisukti į bet kurią pusę, užuot bandę įtikinti visos šalies rinkėjus.
2024 m. svarbiausios kovos valstijos yra Arizona, Džordžija, Mičiganas, Nevada, Pensilvanija ir Viskonsinas.
Kas yra netikri rinkikai?
2020 m. JAV rinkėjai susipažino su „netikrų rinkikų“ sąvoka po to, kai D. Trumpą palaikantys respublikonai septyniose JAV valstijose sukūrė savo rinkikus, siekdami panaikinti rinkimų rezultatus.
Kai kuriais atvejais jie kūrė ir pasirašinėjo oficialiai atrodančius dokumentus arba atvyko į valstijų sostines gruodžio 14 d. – kai visoje šalyje rinkėjai susirinko oficialiai atiduoti savo balsų.
Kai kuriems iš susijusių asmenų buvo iškeltos baudžiamosios bylos, o tyrimai tebevyksta.
Kas gali balsuoti JAV prezidento rinkimuose?
Balsuoti prezidento rinkimuose gali dauguma 18 metų ir vyresnių JAV piliečių.
Kiekvienoje valstijoje, išskyrus Šiaurės Dakotą, prieš balsuojant reikia užsiregistruoti.
Kiekviena valstija turi savo registracijos procedūrą ir terminą.
Užsienyje gyvenantys JAV piliečiai gali užsiregistruoti balsuoti ir prašyti balsavimo paštu užpildę Federalinę pašto kortelės paraišką (FCPA).
Išankstinis balsavimas skirtingose valstijose prasideda skirtingu metu. Anksčiausiai išankstinis balsavimas prasideda Minesotos ir Šiaurės Dakotos valstijose – 46 dienos prieš rinkimų dieną.
Kas dar bus renkamas lapkričio mėnesį?
Visas dėmesys bus sutelktas į tai, kas laimės prezidento rinkimus, tačiau amerikiečiai, pildydami balsavimo biuletenius, taip pat rinks naujus Kongreso narius, kuriuose priimami įstatymai.
Kongresą sudaro Atstovų Rūmai, kuriuose renkamos visos 435 vietos, ir Senatas, kuriame varžomasi dėl 34 vietų.
Respublikonai šiuo metu kontroliuoja Atstovų Rūmus, kurie inicijuoja išlaidų planus. Demokratai vadovauja Senatui, kuriame balsuojama dėl svarbiausių valdžios paskyrimų.
Šie dveji rūmai priima įstatymus ir gali kontroliuoti Baltųjų rūmų planus, jei bet kurių rūmų valdančioji partija nesutinka su prezidentu.
Kada sužinosime, kas laimėjo rinkimus?
Paprastai nugalėtojas paskelbiamas rinkimų naktį, tačiau 2020 m. prireikė kelių dienų visiems balsams suskaičiuoti.
Laikotarpis po rinkimų vadinamas pereinamuoju, jei keičiasi prezidentas. Šįkart prezidentas keisis bet kokiu atveju, nes dabartinis JAV prezidentas J. Bidenas liepos 21 d. pasitraukė iš rinkimų kovos, savo vietą užleisdamas viceprezidentei K. Harris.
Taip naujajai administracijai suteikiama laiko paskirti kabineto ministrus ir parengti naujos kadencijos planus.
Prezidentas oficialiai prisaikdinamas sausio mėn. per ceremoniją, vadinamą inauguracija, kuri vyksta ant Kapitolijaus pastato laiptų Vašingtone.
Parengta pagal BBC inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.