Iš trečiadienį paskelbtos ataskaitos matyti, kad Europos Komisija vargu ar artimiausiu metu rekomenduos pradėti stojimo derybas su Sakartvelu.
Šis dokumentas – tai dar viena vinis į Sakartvelo karstą dėl stojimo į Europos Sąjungą. Savaitgalį šis siekis smarkiai sumažėjo, nes prieš Vakarus nusistačiusi partija „Sakartvelo svajonė“ surinko 54 proc. balsų per ginčytinus rinkimus, kuriuos lydėjo smurtas rinkimų apylinkėse.
Šis sprendimas priimtas po to, kai spalio 26 d. vykusiuose parlamento rinkimuose valdančioji prorusiška partija „Sakartvelo svajonė“ laimėjo daugumą. Proeuropietiškos partijos užginčijo rezultatus, o Europos stebėtojai taip pat teigė, kad rinkimai pasižymėjo bauginimais ir pažeidimais.
Nors Sakartvelui praėjusių metų gruodį buvo suteiktas ES kandidatės statusas, stojimo procesas buvo „de facto sustabdytas dėl Sakartvelo vyriausybės veiksmų, kurių ji ėmėsi nuo 2024 m. pavasario“, sakoma Europos Komisijos pareiškime.
Bendra tarptautinė rinkimų stebėjimo misija, kuriai vadovavo ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras (ESBO/ODIHR), nustatė „keletą trūkumų, kurie pasireiškė įtemptoje ir labai poliarizuotoje aplinkoje“.
Tarp trūkumų Europos Komisija išskyrė neseniai padarytus rinkimų proceso teisės aktų pakeitimus, dažnus kompromisus dėl balsavimo slaptumo, procedūrinius nenuoseklumus, bauginimus ir spaudimą rinkėjams, kurie neigiamai paveikė visuomenės pasitikėjimą rinkimų procesu.
Europos Komisija taip pat primygtinai pabrėžė, kad būtina vykdyti visapusišką rinkimų reformą, kuri jau buvo paminėta ankstesnėse pagrindinėse institucijos rekomendacijose.
Europos Sąjungos ambasadorius Sakartvele Pawelas Herczynskis taip pat patvirtino, kad šalies stojimo į Europos Sąjungą procesas sustabdytas.
„Dėl veiksmų, kurių ėmėsi Sakartvelo vyriausybė, ES vadovai sustabdė Sakartvelo stojimo procesą. Jis sustabdytas tol, kol Sakartvelas ir toliau tolsta nuo ES, mūsų vertybių ir principų“, – sakė P. Herczynskis.
P. Herczynskis teigė, kad Sakartvelo valdžios institucijos neparodė „pakankamos politinės valios“ įgyvendinti reformas, būtinas siekiant narystės ES.
Remdamasis naujausia ES plėtros ataskaita, ambasadorius paminėjo, kad Sakartvelas atsilieka įgyvendinant veiksmus, susijusius su kova su dezinformacija, politine poliarizacija, rinkimais ir žmogaus teisėmis. Be to, buvo užfiksuota tam tikrų nesklandumų teismų sistemoje, kuriuos P. Herczynskis pavadino „beprecedenčiais“ šaliai kandidatei į ES.
„Kas toliau? ES ir Sakartvelo santykių ateitis dabar yra Sakartvelo vadovų rankose“, – sakė jis.
Oligarcho Bidzinos Ivanišvilio įkurta partija „Sakartvelo svajonė“ priartino šalį prie Maskvos ir kartu apribojo jos siekius narystės ES. Šių metų pradžioje Tbilisiui priėmus prieštaringai vertinamą užsienio agentų įstatymą, kilo masinės demonstracijos, o ES faktiškai įšaldė Sakartvelo stojimo į ES procesą.
Paskelbus spalio 26 d. balsavimo rezultatus, Sakartvelo opozicijos grupės atsisakė juos pripažinti ir pareiškė, kad rinkimai buvo pavogti, nurodydamos, kad rinkimų stebėtojai pranešė apie daugybę pažeidimų visoje šalyje, įskaitant balsavimo biuletenių klastojimą ir rinkėjų bauginimą.
Spalio 27 d. ministras pirmininkas Iraklijus Kobachidzė pareiškė, kad Sakartvelo parlamentas patvirtins vyriausybę, nepaisant opozicijos protestų.
Parengta pagal „Kyiv Independent“ inf.
