Šeštadienį vyksiančio balsavimo metu bus atidžiai stebima, ar valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“, kuri per 12 savo valdymo metų iš aiškiai provakarietiškos grupės virto pastaraisiais metais aiškiai prorusiška, sugebės išsilaikyti valdžioje, ar ją išstums provakarietiškos opozicijos partijos.
Rinkėjų apklausos prieš balsavimą laikomos nepatikimomis, nes jas paprastai užsakydavo arba atlikdavo opozicijai ar vyriausybei palankios grupės. Be to, yra tikimybė, kad nė viena rinkimų biuletenyje esanti partija nesugebės savarankiškai suformuoti vyriausybės ir prireiks koalicijos.
Atidžiai Sakartelo politiką stebintys žmonės sako, kad šeštadienio rinkimai yra lemiamas momentas šaliai, kuri, kaip ir kitos buvusios sovietinės respublikos, atsidūrė tarp su Rusija arba Vakarais siejamos ateities ir kurioje politinė poliarizacija yra itin ryški.
„Visos šalys sutinka, kad artėjantys rinkimai yra lemiamas momentas Sakartvelo ateičiai“, – komentare šį mėnesį teigė Europos politikos analizės centro nerezidentuojanti mokslinė bendradarbė Ketevan Chachava.
„Valdančiosios „Sakartvelo svajonės“ partijos retorika Vakarų atžvilgiu – jos įkūrėjas Bidzina Ivanišvilis vadina Vakarus „karo partija“ ir sako, kad jie privertė Sakartvelą ir Rusiją stoti į konfrontaciją – sukėlė nerimą proeuropietiškoms grupėms, tarptautiniams partneriams ir stebėtojams, išryškindama platesnę kovą tarp proeuropietiškų ir prorusiškų jėgų“, – pažymėjo ji.
„Sakartvelo svajonės“ vadovaujama vyriausybė pastaruoju metu vykdė įvairią politiką, kuri prieštaravo ankstesniems jos siekiams įstoti į NATO ir Europos Sąjungą ir vietoj to suartino ją su Maskva, o kritikai ir opozicinės partijos priėmė įstatymus, kurie, kaip smerkia kritikai ir opozicijos partijos, slopina žiniasklaidos laisvę, pilietinę visuomenę ir seksualinių mažumų teises.
Gegužės mėn. įvestas Rusijos stiliaus įstatymas dėl užsienio įtakos – ir brutalus policijos susidorojimas su vėliau vykusiais protestais dėl įstatymo projekto – buvo ypač ginčytinas ir laikomas akivaizdžiausiu „Sakartvelo svajonės“ slinkimo link Kremliaus valdymo stiliaus pavyzdžiu.
Nuo to laiko vyriausybė dvigubai sustiprino kovą su Vakarų įtaka vidaus politikai ir pareiškė, kad jei per šį savaitgalį vyksiančius rinkimus gaus konstitucinę daugumą, sieks uždrausti visas provakarietiškas opozicines grupes.
Nepaisant vis labiau antivakarietiškos retorikos, „Sakartvelo svajonė“ tvirtina vis dar norinti, kad šalis įstotų į ES, o jos rinkimų plakatuose partijos logotipas vaizduojamas kartu su ES simboliu.
Partijos įkūrėjas ir faktinis lyderis, milijardierius oligarchas Bidzina Ivanišvilis yra sakęs, kad šalis turėtų tapti ES nare tik „oriai“ ir neturi kariauti su Rusija, taikyti jai sankcijų ar kenkti savo ekonomikai.
Apklausos rodo, kad dauguma, apie 80 proc., Sakartvelo gyventojų pritaria narystei ES, o apie 67 proc. – narystei NATO, todėl didelė dalis iš 3,8 mln. kartvelų prieštarauja vyriausybei, kuri, atrodo, nusigręžė nuo šių siekių.
Lemiamas balsavimas
Sakartvelo vyriausybė, kaip manoma, atsitraukusi nuo žmogaus teisių ir demokratijos principų, tiesiogiai konfliktavo su Vašingtonu ir ES, kurie įvedė sankcijas Sakartvelo pareigūnams ir dėl to sustabdė Tbilisio derybas dėl stojimo į ES ir finansavimo. Tai greitas nuopuolis, nes Sakartvelas ES kandidatės statusą gavo tik 2023 m. gruodžio mėn.
Šį mėnesį Europos įstatymų leidėjai įspėjo, kad „demokratijai Sakartvele gresia pavojus“, ir pareiškė „Sakartvelo svajonei“, kad ji turi „atšaukti nedemokratinius teisės aktus, norėdama padaryti pažangą santykiuose su ES“, pažymima spalio pradžioje paskelbtame Europos Parlamento pareiškime.
Europos įstatymų leidėjai mano, kad artėjantys parlamento rinkimai yra „lemiami, nes nuo jų priklauso Sakartvelo demokratinė raida ir geopolitinis pasirinkimas“, taip pat jos gebėjimas daryti pažangą siekiant narystės ES, pažymėjo Europos Parlamentas.
Analitikai plačiai apibūdino Sakartvelo rinkimus kaip referendumą „už arba prieš Europą“, tačiau jie taip pat gali būti vertinami kaip balsavimas už arba prieš pasilikimą Rusijos įtakos sferoje ir glaudesnius geopolitinius bei ekonominius santykius su Maskva.
Neabejotina, kad Kremliaus šmėkla neabejotinai yra susijusi su šiuo balsavimu, nes Maskva pastaraisiais metais darė didesnę įtaką valdančiajai partijai „Sakartvelo svajonė“, ypač po to, kai 2022 m. vasario mėn. pradėjo invaziją į kitą buvusią sovietinę respubliką ir provakarietišką Ukrainą.
Prasidėjus karui, partija „Sakartvelo svajonė“ susilaikė nuo prisijungimo prie Vakarų ir tarptautinių sankcijų Rusijai, o jos įkūrėjas B. Ivanišvilis rinkimus pristatė kaip pasirinkimą tarp taikos ir karo, išvadindamas Vakarus „Pasaulinio karo partija“, kuri įveltų Sakartvelą į konfliktą su Rusija, kaip, anot jo, tai padarė su Ukraina.
Maskva atidžiai stebės rinkimų rezultatus, skelbė Karo studijų instituto (ISW) analitikai, pažymėdami, kad Kremlius ketina pasinaudoti bet kokia Rusijai palankia Sakartvelo vyriausybe, kad „sustiprintų strateginius Rusijos interesus ir Maskvos geopolitinius tikslus – įtvirtinti Rytų Europos, Pietų Kaukazo ir Centrinės Azijos kontrolę“.
„Rinkimų rezultatai greičiausiai nulems, ar Sakartvelas atsisakys savo ilgalaikės politikos, kuria ji siekė suartėti su Vakarais, ir vietoj to stiprins ekonominius ir politinius ryšius su Kremliumi pagal prokremlišką valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ poziciją“, – pažymėjo ISW.
Poliarizacija
Tiek „Sakartvelo svajonė“, tiek už ES pasisakančios grupės prieš balsavimą stengėsi sutelkti šalininkus ir praėjusią savaitę sostinėje Tbilisyje surengė mitingus.
Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili, griežtai kritikuojanti valdančiąją partiją, praėjusį savaitgalį kreipėsi į minias šalininkų, sakydama, kad balsavimas „parodys žmonių valią dėl laisvės, nepriklausomybės ir europietiškos ateities“.
„Šiandien čia yra visuomenė, žmonės, kartvelai, kurie eina į Europą“, – sakė S. Zurabišvili miniai, kurioje daugelis buvo pasipuošę ES ir Sakartvelo vėliavomis.
Tuo tarpu „Sakartvelo svajonės“ įkūrėjas B. Ivanišvilis trečiadienį vykusiame mitinge siekė demonizuoti provakarietišką opoziciją ir miniai vyriausybę palaikančių šalininkų sakė, kad jei „Sakartvelo svajonė“ laimės rinkimus, ji privers opozicines partijas „visu griežtumu atsakyti už karo nusikaltimus, padarytus prieš Sakartvelo gyventojus“, pranešė agentūra „Reuters“.
Analitikai teigia, kad Tbilisio priešrinkiminė aplinka tapo vis labiau poliarizuota, todėl, kad ir kokie būtų rinkimų rezultatai, įtampa dėl rinkimų rezultatų gali dar labiau padidėti.
Papildomas sunkinantis veiksnys yra neseniai įvykdyta rinkimų reforma, pagal kurią 150 vietų Sakartvelo parlamente bus skirstomos pagal visiškai proporcinę sistemą, o partijoms reikės peržengti 5 proc. ribą, kad gautų mandatus.
„Be naujausių apklausų rezultatų, perėjimas prie visiškai proporcinės rinkimų sistemos apsunkina galimybę įsivaizduoti absoliučią „Sakartvelo svajonės“ pergalę arba visišką opozicijos pralaimėjimą“, – teigė Tina Dolbaia, Benjaminas Shefneris ir Marija Snegovaja iš Strateginių ir tarptautinių studijų centro praėjusią savaitę atliktoje analizėje.
„Labiausiai tikėtinas scenarijus, remiantis šia logika, būtų koalicinė vyriausybė Tbilisyje, apribojanti „Sakartvelo svaonės“ galią. Tačiau didelį susirūpinimą kelia rinkimų pažeidimai, įskaitant balsų pirkimą, biuletenių klastojimą, karuselinį balsavimą, piktnaudžiavimą valstybės ir administraciniais ištekliais ir už Sakartvelo ribų gyvenančių piliečių teisės balsuoti atėmimą“, – pažymėjo analitikai.
„Be to, net jei pilietinei visuomenei rinkimų dieną pavyks įveikti šias kliūtis ir „Sakartvelo svajonei“ nepavyks užsitikrinti daugumos mandatų, politinė aplinka Sakartvele vis tiek bus labai poliarizuota. Jei opozicija po rinkimų atsisakys sudaryti vieną bloką, „Sakartvelo svajonė“ gali likti galingiausia partija parlamente.“
Parengta pagal CNBC inf.
