„Štai vėl senas klausimas: ar nusilenkiame svetimos jėgos, šį kartą iš Briuselio, valiai, ar jai priešinamės? Tai rimtas sprendimas, kuris dabar laukia Vengrijos. Siūlau, kad mūsų atsakymas būtų toks pat aiškus ir nedviprasmiškas, koks buvo 1956 m.“, – sakė jis tūkstančiams žmonių Budapešte.
Premjeras nacionalistas, kurio šalis pagal rotaciją pirmininkauja ES, kursto baimę dėl Vakarų ir Rusijos karo, dėl ko kaltina Europos Sąjungą ir NATO. „Mums 1956-ųjų pamoka yra ta, kad turime kovoti tik už vieną dalyką – už Vengriją ir už Vengrijos laisvę“, – sakė V. Orbanas.
Per 1956 m. vengrų sukilimą prieš sovietus nuo spalio 23 d. iki lapkričio 4 d. žuvo maždaug 3000 žmonių, 20 tūkst. buvo sužeisti, sukilimas tapo Vengrijos kovos su represijomis simboliu. V. Orbanas yra vienas artimiausių Europos Sąjungoje Maskvos sąjungininkų po 2022 m. Rusijos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą, atsisako siųsti ginklus Kyjivui ir ragina skubiai nutraukti ugnį be jokių išankstinių sąlygų.
„Planas yra toks, kad Ukraina iškart gaus pakvietimą į NATO. Karo teatras persikels į Rusijos žemę. Planuojama, kad Ukraina, laimėjusi Rytų fronte, įsipareigos pakeisti amerikiečius ir garantuoti visos Europos saugumą savo pačios sustiprinta kariuomene“, – kalbėjo V. Orbanas.
„Mes, vengrai, vieną rytą pabudę ir vėl pamatysime Vengrijos teritorijoje slavų kareivius iš Rytų. Mes to nenorime, bet Briuselio spaudimas šaliai ir vyriausybei kasdien stiprėja“, – pridūrė jis.
Savo kalboje V. Orbanas, patiriantis vis didesnį spaudimą namuose, kai opozicijos lyderiu šiemet tapo Peteris Magyaras, taip pat apkaltino Briuselį noru „primesti Vengrijai marionetinę vyriausybę“.
